„Išrėžtas diržas iš istorijos. Toje vietoje nėra jokios informacijos. Neliko sluoksnio, kurį turėjome po milimetrą iščiupinėti”, – apsilankęs Gudulinės šventvietėje apmaudą liejo archeologas Vykintas Vaitkevičius.
Interneto šviesolaidis svarbiau nei istorija. Todėl jam tiesti mokslininkų dar netyrinėtoje Gudulinės šventvietėje, vadinamoje Kukaveičiu, leidimą suteikė Kultūros paveldo departamentas.
Devynerius metus ieškoję kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vietos ir pagaliau ją nustatę, mokslininkai lyg šlapia mazgote gavo per veidą.
Griovys – metro gylio
Šalia Maišiagalos (Vilniaus r.) esančiame Kukaveityje – didžiųjų kunigaikščių šventvietėje – ekskavatoriaus kaušas praėjusią savaitę išrausė ilgesnį nei pusės kilometro 15–40 centimetrų pločio, metro gylio griovį.
Tame žemės sluoksnyje, kurį iškasė ekskavatoriaus kaušas, archeologai tikėjosi rasti X–XVI amžių radinių.
„Šis griovys tik apnuogino siaubingą paveldosaugos krizę. Jis bus užkastas ir valdininkai vaizduos, kad nieko nenutiko”, – širdo V.Vaitkevičius.
Jo žodžiais, juokinga, kai paveldosaugininkai gaudo jaunuolius, kurie užkuria laužą ant piliakalnio.
Tai adata, palyginti su Kukaveityje išrėžtu diržu.
„Kai jau buvo nustatyta kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vieta, liko ją surasti, patyrėme baisų akibrokštą. Tai – didžiulis smūgis istorijos mokslui”, – įsitikinęs istorikas Alfredas Bumblauskas.
Jis sakė pritarsiąs ir dalyvausiąs visose akcijose, kuriose bus piktinamasi dėl Kukaveičio sunaikinimo.
Byla – vis dar teisme
Dėl Kukaveičio ne vienus metus vyksta teismai, nes atsirado asmenų, siekiančių toje vietoje statyti namus.
Tad, pasak Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Ivaškevičiaus, dabar dar apmaudžiau, nes teismo procesas jau pakrypo mokslininkams naudinga linkme.
„Tai įžūli agresija prieš kultūros paveldą. Kovojame, bylinėjamės. Pavyksta apginti nuo vienų, bet sunaikina kiti”, – piktinosi E.Ivaškevičius.
Pavadinimas išnyko
Kukaveitį, kuriame galėjo būti sudeginti 1377 metų gegužę mirusio kunigaikščio Algirdo palaikai, mini istorikas Janas Dlugoszas.
XVI–XVIII amžių istorijos dokumentuose aprašomas Kukaveitis, patekęs į Mėšliukų kaimo užkampį, atitinka J.Dlugoszo lokalizaciją ir nepalieka abejonių, kad kalbama apie tą pačią vietą.
Kukaveičio pavadinimas išnyko XIX amžiuje.