Skundė už litrą degtinės
Varšuvoje gimęs, tačiau daugiau nei 40 metų anapus Atlanto gyvenantis žydų kraujo iš tėvo pusės turintis sociologas teigia, kad istorikams ši tema seniai žinoma, tačiau neįdomi. Tuo tarpu Lenkijos visuomenėje dar nepasirodžiusi jo knyga sukėlė didžiulę audrą.
Daktaro laipsnį Jeilio universitete apsigynęs ir daugelį metų ten dėstęs J.T. Grossas tikina jog žydai Antrojo pasaulinio karo metu lenkų buvo traktuojami kaip medžiojami žvėrys.
Už žydo įskundimą vokiečių gestapui arba mėlynajai (granatowa) policijai, kurioje dirbo lenkai, atsakingi už daugelį žydų mirčių, anot knygos autoriaus, kuris šiuo metu Varšuvoje pristato savo prieštaringai sutinkąmą darbą, buvo siūlomas litras degtinės arba į jų rankas išduoto žydo drabužiai.
Daug lenkų šiuo “uždarbiu” pasinaudojo. Tiesa, knygoje neminimi tikslūs skaičiai.
Knygoje – žydų balsai
J.T. Grossas, kuriam rašant knygą talkino žmona Irena Grudzinska-Gross, duodamas interviu populiariai televizijos laidai “Kropka nad i” (“Taškas virš i”) tikino, kad lenkai tiesiogiai dalyvavo ir žydų žudynėse.
Šie pasisakymai jo knygoje grindžiami nuo holokausto išsigelbėjusių žydų pasakojimais ir 2005-aisiais atliktais tyrimais.
Tąkart Alina Skibinska ir Jakubas Petelewiczius išstudijavo visus ieškinius, kurie, remiantis 1944 m. rugpjūčio 31-osios dekretu dėl okupantą palaikiusių asmenų paieškos buvo paduoti Kielcų vaivadijoje. Tuomet buvo apkaltinta apie 250 žmonių, kurie buvo atsakingi, kaip sako J.T.Grossas, už mažiausiai kelių šimtų žydų mirtį.
Pavadinimą padiktavo nuotrauka
Knygos pavadinimą “Aukso derlius” iliustruoja jos viduje patalpinta nuotrauka, kurioje pavaizduota grupė kaimo gyventojų, pozuojančių prie žmonių kaukolių krūvos.
Pirmą kartą ši nuotrauka buvo publikuojama prieš 3 metus dienraštyje “Gazeta Wyborcza”. Žurnalistai, ruošę reportažą iš Treblinkos apylinkių, gavo ją iš vieno iš pašnekovų. Anot jo, ši iliustracija neva rodė įprastą to meto vaizdą, kai kaimiečiai, ką tik pasibaigus karui, pradėjo kasinėti koncentracijos stovyklų teritorijas, tikėdamiesi surasti brangenybių.
Anot autoriaus, diskusijos apie šią nuotrauką, kuri jau tapo knygos simboliu, siekia atitraukti dėmesį nuo tikrosios jos esmės. “Ši nuotrauka - tik simbolis, neturiu įrodymų, kad tie žmonės iškasė šias kaukoles ir buvo pričiupti policijos, galbūt jie tiesiog tvarkė teritoriją, dėl to ji nėra svarbiausia knygoje.“ - teigia J.T. Grossas.
Istorikai kaltina subjektyvumu
J.T.Grosso knyga dar prieš pasirodymą sulaukė didžiulio atgarsio. Lenkų istorikai Marekas Chodakiewiczius ir Wojciechas Muszynskis išspausdino publikaciją “Auksinės širdys ar auksinis derlius?”.
Pasak jų, knygoje pamiršti lenkai, kurie geranoriškai padėjo žydams, o pats teksto stilius primena propagandos vadovėlį.
“Veiksmas vyksta visur ir niekur. Grossas pabrėžia ir išima iš konteksto tik tuos įvykius, kuriais siekia patvirtinti savo tezę. Jeigu šią knygą į rankas pasiims amerikietis, kuris nežino Lenkijos istorijos, o taip greitai atsitiks, nes knygą ruošiamasi išleisti JAV, tai iš jos susikurs savo nuomonę apie to meto įvykius,” – portalui tvn24.pl teigė W.Muszynskis.
M.Chodakiewiczius sako, kad negalima nuslėpti fakto, jog lenkai kaimuose žudė žydus, bet tai nebuvo masinis reiškinys, kitu atveju Lenkijoje nebūtų likę 60 tūkst. nuo genocido išsigelbėjusių Lenkijos žydų.