Neseniai pradėjęs domėtis vytinėmis S.Knapkis nustebo – pasirodo, išliko vos keletas senų graviūrų ir piešinių, vaizduojančių šiuos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais Nemunu įvairias prekes plukdžiusius burlaivius.
Atkūręs istorinį vytinės vaizdą S.Knapkis ėmė svarstyti, kaip pačiam pastatyti tokį laivą, kurio vien tik dugnas sveria 9 tonas.
Nemuno vandenis raižiusios vidutinio dydžio vytinės buvo maždaug keturis kartus didesnės nei tuo metu Kuršių mariose plaukiojusios žvejų burvaltės kurėnai.
Šilutiškio entuziasto mintimis susidomėję Trakų kultūros centro darbuotojai paskatino jį tęsti darbą.
Rusnėje iš ąžuolo ir pušies išpjovęs reikiamas vytinės dugno ir korpuso konstrukcijų detales S.Knapkis jau pradėjo statyti maždaug 20 metrų ilgio lietuvišką burlaivį.
„Vasarą visas medines detales nugabensiu į Trakus – ten vytinė bus baigta statyti ant vandens. Burlaivis atrodys kaip anksčiau, net su duonkepe krosnimi viduje”, – kalbėjo laivadirbys iš Rusnės.
Šilutiškio statoma vytinė papuoš Galvės ežere kuriamą Lietuvos vidaus vandenimis kadaise plaukiojusių įvairių laivų ekspoziciją.
Kultūriniam turizmui pritaikytas burlaivis irgi galės plaukioti, tačiau jokio alaus baro jo viduje nebus.
S.Knapkis yra pastatęs ne vieną istorinį laivą – keli šilutiškio kurėnai, venterinės valtys plaukioja Kuršių mariose ir Trakų ežeruose.
Praeitį primenančius laivus pagal užsakymus jis stato turizmo reikmėms.
Lietuvoje jūrų muziejuje neseniai viešėję Lenkijos istorikai prisiminė, jog lietuviškos vytinės su mediena, javais, druska, vašku pasiekdavo Nemuno žemupį, o po to Rytprūsių upėmis ir kanalais nusigaudavo net iki Aismarių.
„S.Knapkio darbais susidomėję lenkai atvežė jam parodyti Gdansko jūrų muziejuje eksponuojamą lietuvių vytinės modelį”, – pasakojo Jūrų muziejaus laivybos skyriaus vadovas Romaldas Adomavičius.
Daug laivų su prekėmis – upių dugne
* LDK laikais Nemuno baseine plaukiojusios vytinės – tik Lietuvai būdingi laivai. Iškrauti žemupyje jie po to lynais prieš srovę buvo tempiami atgal. Vienam reisui statytos vytinės būdavo išnarstomos ir parduodamos.
* Vytinės pavadinimo kilmė yra lietuviška – ąžuolinės burlaivio detalės buvo išlenkiamos panašiai kaip ir karklo šakelės. Lietuvos ežeruose kažkada plaukiodavo iš vytelių nupinti oda aptraukti laivai.
* Vytinės pasroviui lėtai kasdavosi į priekį iškėlusios vieną tiesią burę. Jos, kaip ir plukdomi sielių kaupai, buvo vairuojamos irklais. Kelionė nuo Nemuno aukštupio iki Rusnės užtrukdavo keletą savaičių.
* Kol nebuvo kanalų, vytinėmis plaukioję upeiviai įsmukdavo ir į Kuršių marias. Kilus smarkesnėms audroms, nepaslankūs, kelionėms tik vidaus vandenimis skirti laivai su visomis prekėmis nugarmėdavo į dugną.
* Prieš keletą metų po ledonešio Nemune ties Merkine aptiktos vienos greičiausiai XIX amžiaus pabaigoje nuskendusios vytinės liekanos. Dar vienas toks laivas atrastas Baltarusijoje.
* Senovinės vytinės pranyko, kai Nemunu prekes ėmė plukdyti garu varomi laivai.