Šią rezoliuciją siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad šiemet sukanka 220 metų, kai 1791 m. buvo priimtas pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas - Gegužės trečiosios Konstitucija, o 1791 m. spalio 20 d. - federacinius Lietuvos ir Lenkijos santykius įtvirtinęs Abiejų Tautų tarpusavio įžadas.
Už tai, kad rezoliucijai būtų pritarta be pataisų, antradienį balsavo 40, prieš - 11, susilaikė 53 Seimo nariai. Pirminiam rezoliucijos projektui nesulaukus pritarimo vyko alternatyvus balsavimas. Už tai, kad rezoliucijos tekstas būtų redaguojamas, balsavo 97 Seimo nariai, už dokumento atmetimą - 7 parlamentarai.
Nuspręsta sudaryti 9 Seimo narių redakcinę komisiją ir rezoliucijos projektą svarstyti balandžio 28 d.
Seimo rezoliucijos projektą „Dėl Gegužės trečiosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado 220-ųjų metinių“ pateikė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. Jis ragina prisiminti ir tinkamai paminėti esminius mūsų istorijos įvykius, siejančius mus su kaimynais, Europa ir visu pasauliu. Rezoliucijos projektas teikiamas siekiant ugdyti atviresnę Lietuvos visuomenę.
Rezoliucijos projekte siūloma pabrėžti, kad Gegužės trečiosios Konstitucija, pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje ir antroji rašytinė Konstitucija pasaulyje, sujungė krikščioniškąsias Europos tradicijas ir esmines vertybes - tikėjimo laisvę, lygybę prieš įstatymą, toleranciją, valdžių atskyrimą.
„Gegužės trečiosios Konstitucija yra Lietuvos ir Lenkijos bendro istorinio paveldo dalis, stiprinanti mūsų istorinę atmintį ir valstybingumą, įkvepianti politinės išminties, padedanti mūsų piliečiams geriau pažinti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją ir suvokti, kad ir aštuoniolikto amžiaus pabaigoje kartu buvome tarp pažangios pilietinės Europos istorijos kūrėjų. Gegužės trečiosios Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas atvėrė naują Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorinę perspektyvą - Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo dviem lygiavertėmis politinėmis partnerėmis“, - sakoma rezoliucijos projekte.
Jame taip pat pažymima, kad Gegužės trečiosios Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas - tai dideli tuometės Lietuvos ir Lenkijos pažangios politinės minties laimėjimai, darę įtaką ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir visos Europos visuomeninei politinei ir valstybinei teisinei raidai.
Anot dokumento projekto, Gegužės trečiosios Konstitucija - pirmasis valstybės dokumentas, netrukus po jo priėmimo išverstas į lietuvių kalbą ir atvėręs lietuvių kalbai kelią į valstybės gyvenimą.