Reportažą apie Černobylio nelaimės atgarsius žiūrėkite čia.
Reportažą apie tai, ko iš valdžios prašo avariją Černobylyje likvidavę lietuviai, žiūrėkite čia.
Minėjimo renginiai sostinėje Kijeve ankstyvą rytą prasidėjo rusų stačiatikių patriarcho Kirilo aukojamomis Mišiomis prie paminklo, skirto katastrofos padarinius likvidavusiems gelbėtojams atminti. Mišiose dalyvavo ir Ukrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas. 1 val. 23 min. - būtent tuo metu sprogo ketvirtasis Černobylio reaktorius - 25 kartus sugaudė varpas.
Slavutičiaus mieste, kur po katastrofos buvo apgyvendinta daug elektrinės darbuotojų, buvo deginamos žvakutės. Slavutičius yra už maždaug 50 km nuo elektrinės. Jis po katastrofos buvo pastatytas Pripetės, kur iki tragedijos gyveno elektrinės darbuotojai, gyventojams. Šiandien Slavutičiuje gyvena 25 tūkst. žmonių.
Atminimo renginiai planuojami ir Černobylyje. Čia atvyko Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jis kartu su kolega iš Ukrainos Viktoru Janukovyčiumi prie elektrinės padės gėlių ir dalyvaus pamaldose. Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka į šias gedulo iškilmes atvykti neketino. Baltarusija, Ukraina ir Rusija yra labiausiai nuo katastrofos nukentėjusios šalys.
Sovietų valdžia pradžioje mėgino nuslėpti nelaimę. Tik kai Švedija balandžio 28-ąją užregistravo padidėjusią radiaciją, Maskva pripažino incidentą. Tačiau ir vėliau žinybos nepakankamai informavo apie katastrofos mastą. Likę Černobylio reaktoriai, spaudžiant užsieniui, galutinai buvo išjungti tik 2000 metų gruodį.
Po sprogimo Černobylyje radiacija buvo užterštos Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos teritorijos. Tačiau ji išplito ir virš kitų Europos šalių. Po tragedijos virš sprogusio reaktoriaus pastatytas betono sarkofagas po kelerių metų pradėjo irti. Tarptautinė bendrija praėjusią savaitę pažadėjo prie naujo sarkofago statybos prisidėti 550 mln. eurų.