Šiame šaltinyje rašoma, kad Biržų miestas (rus. Birže) yra prie Apaščios (Opošč) ir Agluonos (Jeglon) upių, įtekančių į Biržų ežerą. Netoli miesto, ant dešiniojo Agluonos kranto yra pilis, buvusi kunigaikščių Radvilų sostinė. Radvilos pagal Karolio V 1547 m. privilegiją tapo Šventosios Romos imperijos kunigaikščiais. Kunigaikštystei, be Biržų, priklausė dar 4 miestai ir 34 kaimai.
Per karus su Švedija Biržai buvo pagrindinis Lietuvos kariuomenės susirinkimo centras. Švedų karalius Gustavas Adolfas 1625 m. užėmė Biržus, o jo trofėjais tapo 60 patrankų, kurias jis nusiuntė į Rygą, kunigaikščio brangenybės, gausybė ginklų ir sviedinių.
1655 m. švedai antrą kartą užėmė Biržus, bet Lietuvos etmonas Gonsevskis po trijų mėnesių apsiausties juos privertė pasiduoti.
Nuo 1691 m. čia rinkosi Evangelikų reformatų bažnyčios sinodas.
1701 m. karalius Augustas II susitiko Biržuose su Rusijos imperatoriumi Petru I ir sudarė su juo sutartį prieš Švedijos karalių Karolį XII. Abu monarchai užsibuvo Biržuose iki kovo 10 d.
1861 m. Biržai priklausė dvarininkui grafui J.Tiškevičiui. Juose gyveno 30 bajorų vyrų ir 44 bajorės, 154 miestiečiai krikščioniai ir 168 miestietės krikščionės, 404 žydai ir 439 žydės, 78 dvaro valstiečiai vyrai ir 38 valstietės moterys, 138 laisvi piliečiai vyrai ir 143 laisvos pilietės moterys.
Taigi, Biržuose XIX a. viduryje gyveno 1636 žmonės. Moterų, kaip ir dažniausiai būna, buvo daugiau negu vyrų.
Biržuose katalikai meldėsi medinėje bažnyčioje (mūrinė dar buvo statoma – aut.past.), buvo mūrinė evangelikų liuteronų ir medinė evangelikų reformatų bažnyčios. Beje, klaidingai rašoma, kad evangelikų reformatų bažnyčioje yra palaidotas kunigaikštis Kristupas II Radvila – jis 1641 m. buvo palaidotas Vyžuonose. Pamaldos vyko paeiliui lenkų ir lietuvių kalbomis.
Biržuose buvo ir medinė žydų sinagoga. Anot žinių rinkėjų, Biržuose buvo įsikūrusi, kaip jie rašo, „talmudistų sekta – hasidimai“. Biržuose galima buvo rasti ir dvi prieglaudas, vieną didelę parduotuvę ir 8 mažesnes.
Kaip atrodė dabartinis Biržų centras XIX a. viduryje, galime įsivaizduoti ir iš 1929 m. gegužės 5 d. „Biržų žinių“ Nr.12 straipsnelio „Biržai prieš 50 metų“. Jame rašoma: „Visai kitokį vaizdą teikė Biržai prieš 50 metų, negu dabar (t.y. apie 1879 m. – aut.past.).
Viena eilė namų į rytus nuo dabartinės Vytauto gatvės buvo miesto rubežius. Antros eilės vietoje nuo dabartinės Pasvalio gatvės į šiaurę buvo vien tik daržai, o į pietus – dvaro sodas. Pasvalio ir Rotušės gatvės buvo paprasti keliai, iš abiejų pusių liepomis nusodinti.“