„Žinote, aš jau trečia karta nuo holokausto, aš jaučiu, kad
jei to neprisiminsiu, prisiminimai pražus. Mes galvojame augdami, kad
senelis ar močiutė visada bus šalia ir galės viską priminti, bet
dabar aš nebeturiu nieko, kas man galėtų apie tai papasakoti“, -
žurnalistams sakė H.Kalderon.
„Mano vaikai apie tai sužinos tik iš manęs. Jiems tai istorija.
Man tai dar emocija, nes aš dar glaudžiau ir bučiavau istoriją, o
jie turės tik istoriją. Aš visada matysiu mėlynas savo senelio
akis, verkiančias, kai jis kalba apie savo mamą. Aš visada tai
prisiminsiu. Visada prisiminsiu močiutę, dainuojančią jidiš kalba
ir verkiančią“, - pasakojo žymaus poeto anūkė.
Jis Vilniuje lankosi nebe pirmą kartą. Čia ji buvo atvykusi ir
pernai, iš karto po senelio mirties. Jis prisimena tada
vaikščiojusi po sostinę su senelio dienoraščiu.
„Aš verčiau jo dienoraštį nuo namo, kuriame jis augo, prie
namo, kuriame jis susituokė su mano močiute, tada į getą, kur jis
gyveno. Taigi aš lankiau Vilnių savo senelio žingsniais, paskui
jį, ir stengiausi pajausti viską, ką jis aprašė dienoraštyje“, -
prisiminė ji.
Šią savaitę Vilniuje atidengiant atminimo lentą A.Suckeveriui
jo anūkė H.Kalderon sakė išgyvenusi gyvą istoriją, kurią ji
norinti išsaugoti.
„Kai pamačiau Suckevelio pavardę lentelėje ant pastato,
pamaniau, kad tai ne sapnas, nebe istorija, o tiesa. Kai tu vaikštai
mieste, iš tiesų nesupranti, kad šis miestas turėjo tokią didelę
žydų bendruomenę. Bet kai pamačiau ženklą, Suckevelių pavardę,
tai buvo labai stipru, istorija trumpai akimirkai tapo gyva“, -
išgyvenimais dalijosi H.Kalderon.
„Mano karta turi atsibusti ir supranti, kad reikia prisiimti
atsakomybę (...). Mano senelio kultūra, istorija, lobiai, kuriuos
jis parašė, greičiausiai pradings, jei neprisiimsiu atsakomybės
jų išsaugoti. Štai ką aš jaučiu. Man būti čia yra mano misijos
dalis - išlaikyti degančią žvakę, būti atminties žvake“, -
dėstė ji.
H.Kalderon apgailestavo, kad Izraelyje šiuo metu jos senelis
nepakankamai įvertintas.
„Mano senelis rašė tik jidiš kalba. Izraelyje jidiš yra labai
labai nustumta į šoną. Dabar tai jauna šalis su hebrajų kalba.
Izraelis nenori, kad istorija brautųsi į dabartį, nori hebrajų
kalbos“, - pasakojo ji.
1913 metais Smurgainyse gimęs A.Suckeveris nuo 1920 metų gyveno
Vilniuje, studijavo universitete literatūrą, buvo vienas iš
kultūros veikėjų grupės „Jung Vilne“ kūrėjų. Rašytojo ir poeto
kūryba, atspindinti skaudžią XX amžiaus Vilniaus žydų istoriją,
pelnė pasaulinį pripažinimą, yra išversta į daugelį kalbų.
Po Antrojo pasaulinio karo poetas iš Vilniaus griuvėsių
gelbėjo žydų paveldo likučius, kurie tapo Žydų muziejaus
pagrindu. Išvykęs gyventi į Izraelį, A.Suckeveris siekė
išsaugoti gimtąją jidiš kalbą, rinko išlikusią Vilniuje
veikusio žydų mokslo instituto medžiagą.
2008 vasario 16 dieną prezidento Valdo Adamkaus dekretu
A.Suckeveris apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino
ordino Riterio kryžiumi.
Poetas mirė 2010 metais Izraelyje.