Mandagus žmogus, puikus klausytojas
180 cm ūgio O.bin Ladenas buvo apibūdinamas kaip švelniai kalbantis, mandagus žmogus, puikus klausytojas. Jo mėgstamiausias laisvalaikis - jodinėti arabų ristūnais. Pasakojama, kad O.bin Ladenui patiko vaidinti medicinos žinovą ir skirti sergantiems medų bei vaistažoles.
O.bin Ladenas kalbėjo klasikine arabų kalba, kuria parašytas Koranas, o savo sakinius dažnai baigdavo žodžiais „Alacho vardan“.
Baisusis Vakarų priešas prieš aušrą keldavosi melstis. Po to pusryčiams valgydavo duonos ir sūrio.
O.bin Ladenas gimė 1957 metais Saudo Arabijos komercinėje sostinėje Džidoje. Jis buvo sirės motinos vaikas, bet tik viena iš 54 savo tėvo Mohammedo atžalų.
Dar būdamas paauglys, O.bin Ladenas godžiai skaitydavo islamo literatūrą, klausydavosi savaitinių pamaldų iš Mekos.
Nuo stručių iki deimantų kasybos
JAV žurnalas „Time“ 1996 metais rašė, jog O.bin Ladeno šeimos turtas vertas 38 mlrd. dolerių, iš kurių inžineriją Didžiojoje Britanijoje studijavusiam O.bin Ladenui priklausė mažiausiai 300 mln. dolerių.
Tiesa, kai kurių buvusių O.bin Ladeno bendražygių teigimu, jis nebuvo toks turtingas. Jis tiesiog degęs noru išstumti amerikiečius iš Arabijos ir buvo pasiryžęs dėl to paaukoti gyvybę.
Per trečiuosius asmenis O.bin Ladenas dalyvavo arabų naftos verslovių, Vakarų pasaulio statybos firmų ir bankų veikloje. Finansines operacijas pasaulio mastu O.bin Ladenas atliko per fiktyvias Europos ir JAV firmas.
Arabų partneriai O.bin Ladeną laikė rimtu verslininku, kuris „tesi savo žodį ir laiku sumoka“.
Vakarų firmas jis yra daug kartų apmovęs, kadangi už ginklus, transporto priemones ir ginkluotę milijonines sumas sumokėjo suklastotais čekiais.
Kai devintajame dešimtmetyje O.bin Ladenas pelnė pirmuosius kovotojo už islamą laurus, jis nekliudomas apsigyveno Sudano sostinėje Chartume ir grįžo prie šeimos verslo.
Iš pradžių atrodė, kad jis - Jemeno milijardieriaus, kuris susikrovė turtą iš statybų Saudo Arabijoje, palikuonis - iš tikrųjų nori perimti tėvo verslą. Bet O.bin Ladenas savo uždirbtus ir paveldėtus turtus skyrė kovotojams už islamo idealus.
Tiesa, O.bin Ladenas tiesė kelius ir statė fermas. Vakarų žurnalistams jis prisistatinėjo kaip žemdirbys.
Tačiau Egiptas, Alžyras ir Jemenas apkaltino jį kėslais nuversti jų vyriausybes. O.bin Ladeną ėmė sekti JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV). Tuomet ir buvo atskleisti milijonieriaus ryšiai su teroristų pasauliu.
Įtariama, kad O.bin Ladenas turėjo tris pajamų šaltinius: simpatizuojančių turtuolių aukas ir musulmonų labdarą, teisėtą verslą ir savo paties turtą, investuotą į vertybinius popierius bei padėtą į daugybę sąskaitų viso pasaulio bankuose.
O.bin Ladeno kompanijų verslas buvo įvairus. Nuo stručių auginimo Kenijoje, kupranugarių - Sudane iki prekybos mediena Turkijoje, žemdirbystės Tadžikistane ir deimantų kasybos Afrikoje.
Nepaisant to, kad išvytas iš Sudano O.bin Ladenas prarado apie 150 mln. dolerių, o dar 1992 m. Saudo Arabija įšaldė jo 350 mln. dolerių vertės šeimos verslo dalį, manoma, kad jam pakako pinigų įvairioms operacijoms rengti.
Po išpuolių JAV 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją, pasirodė žinių, esą žinodamas apie būsimus išpuolius, O.bin Ladenas sugebėjo pasipelnyti spekuliuodamas vertybiniais popieriais.
Gerai informuoti Didžiosios Britanijos verslo pasaulio šaltiniai tvirtino, jog O.bin Ladenas iš spekuliacinių operacijų fondų rinkose prieš pat teroristinius išpuolius JAV galėjo užsidirbti iki 10 mln. svarų sterlingų (per 58 mln. Lt).
Pasaulio rinkose per savaitę iki tragedijos JAV buvo spekuliuojama su milijonais oro linijų bendrovių ir draudimo įmonių akcijų, taip pat sudaryti keli itin stambūs ir skubūs sandoriai, kuriuos lydėjo vertybinių popierių kursų kritimas.
Buvo laikas, kai Vakarai jį gerbė
Prieš kurį laiką O.bin Ladenas buvo gerbiamas ir Vakaruose, mat rėmė musulmonus, kovojančius su SSRS kariais Afganistane.
SSRS karo Afganistane metais O.bin Ladeną rėmė Jungtinės Valstijos, nors jau tuomet, kaip manoma, jis kūrė „al Qaeda“.
Devintajame dešimtmetyje JAV rėmė kelias sukilėlių grupes, tiekdavo joms automatus ir net „Stinger“ raketas „žemė-oras“.
Nors O.bin Ladenas tvirtino niekada tiesiogiai neėmęs iš JAV pinigų, jį tuomet rėmė Saudo Arabija, kurioje savo interesų turėjo JAV. Be to, amerikiečiai teikė logistinę bei politinę paramą.
Iš Afganistano O.bin Ladenas grįžo į Saudo Arabiją kaip didvyris. Savo ugningas kalbas jis įrašinėjo į kasetes, kurios kaipmat būdavo išperkamos. Tiesa, jose islamo radikalas kvietė atmesti vakarietišką kultūrą ir siuntė prakeiksmus Amerikai.
„Kai mes perkame amerikines prekes, mes padedame žudyti palestiniečius, - sakė O.bin Ladenas. - Amerikos įmonės uždirba milijonus arabų pasaulyje, o Jungtinių Valstijų administracija kiekvienais metais siunčia Izraeliui tris milijardus dolerių.“
Dabar tos kasetės Saudo Arabijoje yra uždraustos.
Persijos įlankos karo metu dėl tokių kalbų užsitraukęs šios arabų šalies valdovų nemalonę, O.bin Ladenas galutinai supykdė šeichus.
Jis užsipuolė šalies valdžią, kad ši leido amerikiečiams pasinaudoti Saudo Arabija kaip placdarmu atakuojant Iraką.
O.bin Ladenas mėgino įtikinti, kad nemusulmonų armija negali būti žemėje, kurioje palaidotas pranašas Mahometas.
Galiausiai 1994-aisiais Saudo Arabija atėmė iš O.bin Ladeno pilietybę ir išsiuntė jį iš šalies.
O.bin Ladenas persikėlė į Sudaną, kur buvo palankiai sutiktas valdančiojo režimo.
Tik kai 1996-aisiais tarptautinės bendruomenės spaudimas privertė Sudano prezidento Omaro Beshiro režimą ištremti O.bin Ladeną ir tris jo žmonas, jis persikėlė į Afganistaną. Ten jau viešpatavo talibai.
Kandahare priešais vyriausybės svečių namus jis pasistatė prabangų namą sau ir savo 250 asmenų palydai.
Sunaikino ląstelę – išaugs kita
Dar prieš Rugsėjo 11-osios išpuolius JAV buvo paskelbusios, jog joms vienoms įveikti O. bin Ladeną ir sustabdyti jo Vakarams paskelbtą šventąjį karą – per sudėtinga užduotis.
O.bin Ladenas įtariamas net keliais siaubingais nusikaltimais - pirmiausia JAV ambasadų sprogdinimais Kenijoje ir Tanzanijoje 1998-aisiais, kurių metu žuvo 224 žmonės (tarp jų 12 amerikiečių), ir išpuoliu prieš JAV karo laivą Jemene 1992-aisiais. Tuomet žuvo 17 amerikiečių.
CŽV vadovavęs George'as Tenetas ataskaitoje Senatui O.bin Ladeną yra pavadinęs pavojingiausiu Amerikai asmeniu. Tačiau vėliau amerikiečių specialiosios tarnybos pripažino, jog O.bin Ladeno teroristų tinklas yra per platus, kad jį būtų galima greitai sutraukyti.
O.bin Ladeno organizacija „al Qaeda“ savo atstovų turi visuose Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Manoma, kad teroristų grupuotės atšakų gali būti Rytų Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Todėl, nepaisant amerikiečių džiaugsmo nukovus „al Qaeda“ vadą, reikia nepamiršti, jog, kaip yra teigęs vienas aukštas JAV pareigūnas, „sunaikinus ląstelę, išaugs kita“.
„Jeigu O.bin Ladenas nukristų nuo olos Afganistane, mes visi džiaugtumėmės. Tačiau jo organizacija dėl to nesuirtų, - 2001-aisiais kalbėjo minėtas pareigūnas. - Jis sudaręs programą 100 metų, o praėjo dar tik kokie aštuoneri. Galima tikėtis, kad artimiausius 10 metų nieko baisaus dar neįvyks. Tačiau jis vienija Afganistaną. O.bin Ladenas kovoja Čečėnijoje, nuleidinėdamas kraują rusams. Dabar jis skverbiasi į Filipinus, Indoneziją ir Šiaurės Ameriką.“
Koduotus pranešimus siunčia internetu
O.bin Ladenas pradėjo dažniau naudotis internetu, kai ėmė įtarti, jog JAV nacionalinio saugumo departamentas bando klausytis jo pokalbių telefonu.
JAV ypač slaptos Nacionalinės saugumo agentūros direktorius Mike'as Haydenas 2011-aisiais teigė, O.bin Ladenas gali organizuoti sprogdinimus įvairiose vietose beveik tuo pačiu metu ir likti nesusektas, nes jo ištekliai neva daug didesni. „O.bin Ladeno kontroliuojama ryšių įranga ir ja teikiamos paslaugos siekia milijardus dolerių“, - yra sakęs M.Haydenas.
Kai kuriais duomenimis, teroristų tinklas aktyviai naudojasi internetu siųsdamas koduotus pranešimus savo šalininkams.
Anot JAV specialiųjų tarnybų atstovų, pranešimai siunčiami elektroniniu paštu arba įdedami į įvairius populiarius tinklalapius, įskaitant ir pornografinius.
Teroristai naudojasi ir visiems prieinamomis kompiuterių programomis, kurios leidžia gana patikimai
užšifruoti informaciją.
Šifro raktas žinomas tiktai tam, kuriam ši informacija skirta.
Tarp medžiagų, paslėptų šiose „slėptuvėse“, yra instrukcijų, teroro aktų planų, žemėlapių, taikinių nuotraukų ir objektų schemų.