Nuo XX a. paskutinio ketvirčio Vilniaus pilių kompleksas sistemingai regeneruojamas – atidengiama ir išryškinama gynybinė struktūra, buvęs užstatymas, konservuojami ir restauruojami atskiri elementai, statiniai, pritaikant juos muziejinei edukacinei veiklai.
Nuo 1987 m. iki šiol vykdomi archeologiniai tyrimai, buvo atkastos XIII–XVII a., kelių statybos etapų, gynybinės pilies ir LDK rūmų mūrų liekanos.
1990 m., kai Sąjūdžio pažadinta Lietuva atgavo Nepriklausomybę, patriotiškai nusiteikusi visuomenės dalis ėmė raginti, kad LDK rūmai, kaip Lietuvos valstybės suverenumo istorinis simbolis, būtų atstatyti.
Intelektualai, architektai, pasisakydami už išlikusių liekanų konservavimą ir eksponavimą, ilgai diskutavo ir pateikė du pasiūlymus:
1. Atkastas rūmų liekanas apsaugoti, uždengiant jas kad ir stikliniu gaubtu, bet pačių rūmų neatkurti;
2. Apsaugoti rūmų liekanas buvusių istorinių LDK rūmų formos gaubtu, kartu regeneruoti buvusią tūrinę erdvinę Vilniaus pilių komplekso urbanistinę struktūrą, apimant Katedrą, Aukštutinę ir Žemutinę pilis.
1994 m. Vyriausybės surengtame rūmų atkūrimo architektūrinės koncepcijos konkurse atsispindėjo įvairūs požiūriai.
1999 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento patvirtintose paminklosaugos sąlygose buvo nurodyta: siekti atkurti rūmų istorinį architektūrinį įvaizdį, atsižvelgiant į turimus kompleksinių tyrimų duomenis.
Atkastos ir ištirtos visos Valdovų rūmų liekanos: prieigos, rūsiai, rytinio korpuso fragmentai; surasta gausybė architektūros elementų, detalių, daugiau kaip 300 tūkstančių archeologinių radinių. Archeologiniai tyrimai patvirtino ir turimų keturių ikonografinių rūmų išorės vaizdų patikimumą.
2000 m. Seimas priėmė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo įstatymą, 2001 m. Vyriausybė patvirtino atkūrimo ir paskirties koncepciją: „...atkurti rūmai reprezentuos Lietuvos valstybę... bus svarbus Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo ir muziejininkystės židinys, skatins turizmą... leis tinkamiausiai išsaugoti atkastas jų liekanas ir eksponuoti jas kartu su kitomis istorijos ir meno vertybėmis“. Iš esmės buvo pritarta architektų paveldosaugininkų siūlymams. Tai atitiko ir 2000 m. priimtą Tarptautinę Rygos chartiją „Dėl autentiškumo ir istorinės rekonstrukcijos kultūros paveldo atžvilgiu“. Šį dokumentą priėmė Baltijos valstybių, Baltarusijos ir Ukrainos paveldo specialistų delegacijos, globojant ICCROM‘ui (UNESCO institucija, Tarptautinis paveldo apsaugos ir tyrimų centras).
Pagrindinė rūmų atkūrimo idėja – išsaugoti autentiškas mūro liekanas ir jas eksponuoti. Tuo tikslu virš šių liekanų naujai pastatyta istorinių rūmų apimties ir formų struktūra, naudojant šiuolaikines gelžbetonio konstrukcijas (polius, kolonas, perdangas), o atitvarinėms sienoms naudojant keramines plytas.
Atkuriant rūmus, rūsių apimtyje naudoti du metodai:
1. Rūmų mūro liekanos išsaugomos ir atvirai eksponuojamos, apžergiant jas naujomis gelžbetonio konstrukcijomis;
2. Išsaugotos liekanos įjungiamos į atkuriamų rūmų statinio struktūrą.
Pirmas metodas panaudotas pietų korpuse, kur drauge matomos gotikos ir renesanso mūrų struktūros. Rūsių erdvė neatkuriama. Mūrų liekanos saugomos, konservuojamos ir eksponuojamos, paliekant erdvę, kuri viduramžių autentą vizualiai atskiria nuo naujos statybos. Autentas matomas ir iš pirmo aukšto, žvelgiant per dvi atviras 120 m2 ploto grindų angas. Buvusių rūmų pavidalo statinys statomas ant naujų atvirai matomų gelžbetonio konstrukcijų.
Antras metodas taikytas vakarų korpuse – rūsių erdvės atkuriamos, senųjų mūrų liekanos įtraukiamos į atkuriamų rūmų konstruktyvą: apirę mūrai restauruojami, priauginami iki buvusių paviršių, pagal išlikusius fragmentus ir žymes restauruojami skliautai. Šiuo atveju autentiškas mūras pasislepia po restauraciniu, prarandamas materialaus autento įtaigumas. Naują statinį taip pat remia gelžbetoninės kolonos, kurioms įrengti teko pragręžti autentiškus mūrus.
LDK rūmų interjerų atkūrimas (su daliniu restauravimu) yra ypač problemiškas. Čia buvo pasirinkti du metodai, siekiant dviejų tikslų:
1. Suformuoti rūmų istorines erdves, plytų sienomis imituojant istorinį rūmų vidų, o atsiradusias, iš anksto numatytas, sienų tuštumas panaudoti inžinerinėms komunikacijoms;
2. Dalyje patalpų sukurti sąlyginį istorinių interjerų įvaizdį – pagal radinius atkurti grindis (keraminės plytelės ir akmuo), krosnis (gausybė koklių), židinius, portalus (smiltainio, marmuro detalės), tačiau skliautai yra butaforiniai, o medinės lubos atkurtos pagal analogus.
Interjerai kuriami trim etapais: architektūros suformavimas; apdailos sprendimas; meninis dekoravimas. Tikroviškumo įvaizdžio bus siekiama eksponuojant epochinius autentiškus baldus, paveikslus, gobelenus, kitus meno kūrinius.
Nuo 2001 m. iki 2009 m. buvo visiškai ir gana pagrįstai atkurti rūmų tūriai, jų išorė. Kiemo fasadai, taip pat ir renesansinės galerijos atkurti pagal Vidurio Europos analogiškos architektūros tradicijas, tačiau remiantis surastomis detalėmis, arkados elementais. Iš dalies atkurtos vidaus patalpos. Rūsiuose konservuotos autentiškos liekanos, lankytojams įrengti specialūs takai. Po rūmų kiemu, Luvro pavyzdžiu, eksponuojamos ankstyviausių mūrų liekanos, įrengtos lankytojų aptarnavimo patalpos. Rūmai aprūpinti eskalatoriais, liftais ir kita šiuolaikine inžinerine įranga.
Visa tai leido 2009 m. liepos mėnesį LDK rūmus pristatyti šalies visuomenei ir svečiams, atvykusiems į Lietuvos vardo 1000-mečio paminėjimą. Nors rūmai dar nebaigti, jau įsteigtas LDK valdovų rūmų nacionalinis muziejus.
Kaip vyksta LDK valdovų rūmų atkūrimas, nuolatos informuojama visuomenė. Čia ypač didelis nuo 2000 m. veikiančio visuomeninio Valdovų rūmų paramos fondo įnašas – padedamas mecenatų, jis kaupia lėšas eksponatams įsigyti, patalpoms įrengti ir kas savaitę per Nacionalinę televiziją primena apie LDK rūmų atkūrimo reikšmę Lietuvai.
***
1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai ir jų atkūrimas, Europinės patirties kontekste; Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai ir Lietuvos dailės muziejus, lietuvių ir anglų k. Vilnius 2009 (496 p.).
2. The Riga Charter on Authenticity and Historical Reconstruction in Relationship with Cultural Heritage / ICCROM, Newsletter of Integrated territorial and urban conservation program for North- East Europe; Issue No 3, April 2001.
3. www.valdovurumai.lt