Pasak Kulūtors paveldo departamento, prieš rekonstruojant Kauno
gatvę, joje buvo atliekami šios vietos archeologiniai tyrimai,
tuomet ir rasta minėta kapavietė.
Pirminiais duomenimis, moteris palaidota IV–V amžiuje. Šis
atradimas Jurbarko istoriją, pasak Kultūros paveldo departamento,
„pastūmėja“ bent šešiais šimtmečiais gilyn, nes iki šiol
miestas ją skaičiavo nuo 1259 metų, kai Kryžiuočių ir Livonijos
ordino bendromis jėgomis šv. Jurgio kalne buvo pastatyta pilis kovai
prieš „netikėlius“, daugelio istorikų nuomone, stūksojusi būtent
Jurbarke
Archeologas Olegas Fediajevas sako, kad, sprendžiant pagal rastos
apyrankės skersmenį, kapavietėje palaidota jauna mergaitė arba
gležno sudėjimo moteris.
Kape rastas žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po
kaukole, bei apyrankės – tai yra tradicinės įkapės. Tačiau ką
reiškia burnoje, prie ausies, vidinėje šlaunies pusėje archeologų
aptikti spalvoto stiklo ir gintaro karoliukai bei prie dešiniosios
šlaunies rasti du metaliniai žiedai, specialistams dar reikės
nustatyti.
Moters kapas gerai išlikęs, nesuardytas, tačiau jame aptikti
radiniai yra labai prastos būklės. Manoma, kad jie padės atsakyti
į klausimą, kokia etninė grupė gyveno Jurbarko apylinkėse. Iki
šiol manyta, kad tai buvo skalviai ar lietuviai, tačiau iškastos
įkapės, archeologo O.Fediajevo teigimu, artimos žemaičių
palaidojimams.