Reportažą žiūrėkite čia.
Pasak jo, tai tapo įmanoma prezidentei Daliai Grybauskaitei parėmus KGB archyvų išviešinimo idėją, Seime priėmus atitinkamus įstatymus ir gavus Vyriausybės paramą.
A.Anušauskas mano, kad „šis žingsnis turi ne tik praeities vertinimo atspalvį, bet ir leis jaunesnei kartai labiau pažinti tą praeitį, kurią mes matėme“.
Kaip pastebi politikas, KGB dokumentų viešinimui trūko politinės valios.
„Tai reikėjo daryti, nes dar 2005 metais KGB rezervui priklausiusių žmonių pavardžių paviešinimui pritarė 74 proc. šalies gyventojų ir 80 proc. Lietuvos gyventojų nepritarė priėjimo prie KGB archyvinių dokumentų ribojimui. Trūko tik politinės valios“, - sako Seimo narys A.Anušauskas.
KGB veiklos dokumentų viešinimas
padės Rusijai suprasti, kaip Lietuva gyveno 50 okupacijos metų,
trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Tai Vyriausybės vadovas sakė renginyje Vilniuje, kai buvo
atidaryta speciali interneto svetainė, kurioje pradedami viešai
skelbti originalūs okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių
Baltijos valstybėse, dokumentai.
„Tiesa apie tai, kaip žmonių likimai buvo triuškinami, yra
labai svarbi. Svarbi ir tam, kad tokia tiesa, mūsų archyvuose
saugoma tiesa padėtų ir mūsų kaimynams, turiu omeny kaimyninę
Rusiją, jos žmones, taip pat suvokti, kuo ir kaip mes turėjome čia
gyventi visus 50 okupacijos metų“ , - dalyvaudamas renginyje sakė
premjeras.
Pasak A.Kubiliaus, informacija apie KGB veiklą bus svarbi ir nuo
KGB ir kitų struktūrų sovietmečiu nukentėjusiems žmonėms.
„Ši tiesa, drįsčiau pasakyti, yra ir pagarbos ženklas tiems,
kurie labai skaudžiai kentėjo savo gyvenime, galbūt ir žuvo, nuo
tos organizacijos, nuo KGB ir kitų panašių okupacinės jėgos
struktūrų, kurios taip negailestingai laužė ir triuškino daugelio
žmonių likimus“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
„Tai yra svarbu tai visuomenės daliai, didelei visuomenės
daliai, kuri patyrė persekiojimus, ir jiems visai ne tas pats, ar
įvardinti tie žmonės viešai, kurie stovėjo už nugarų tų
agentų, tų įvairiais būdais palaužiamų žmonių, ar nebus jie
įvardinti“, - sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
vadovas Arvydas Anušauskas.
Interneto svetainė yra pasiekiama adresu www.kgbveikla.lt . Šiuo
metu joje yra pateikta apie 150 įvairių dokumentų. Šis skaičius,
anot rengėjų, yra labai mažas, lyginant su tuo, kas turima
archyvuose. A.Anušausko teigimu, Lietuvoje galėtų būti apie 10-15
mln. lapų KGB dokumentų, o iš jų apie 100 tūkst. lapų būtų
svarbūs, nes atskleistų institucijos veiklą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro
vadovė Birutė Burauskaitė sakė, kad interneto svetainėje nebus
pateikiama privataus gyvenimo informacija, ypač apie tokius asmenis,
kurie buvo sekami, bei tų asmenų, kurie prisipažino, kad dirbo KGB.
Tai pat nebus viešinama informacija, kuri tuo metu buvo skirta
diskredituodavo disidentus
„Svarbiausia yra eliminuoti tą informaciją, kuri yra susijusi su
atėjusiais prisipažinti, kad negalima būtų ne tik pavardžių
matyti, bet ir identifikuoti pagal kokiu nors šalutinius požymius.
Čia mes labai griežtai žiūrėsime“, - sakė B.Burauskaitė,
„Mes neskelbiame agentų nei sąrašų, nei jų veiklos. Mes
skelbiame KGB kaip institucijos veikalą, ir jeigu tuose dokumentuose
figūruos vienas kitas asmuo, kuris neturi jokios įstatymu
apibrėžtos apsaugos, tai jis ir matysis svetainėje“, - sakė Centro
vadove.
B.Burauskaitė tvirtino, kad pirmiausia bus viešinami dokumentai,
susiję su 1960-1980-aisiais KGB vykdyta veikla.