Miuncheno teismas skyrė penkerius metus kalėjimo 91 metų vyrui,
kuris per Antrąjį pasaulinį karą buvo Lenkijoje veikusios žmonių
naikinimo stovyklos sargybinis.
Miuncheno teismo teisėjas Ralphas Altas sakė
esąs įsitikinęs, kad Ukrainoje gimęs J.Demjanjukas buvo Sobiboro
stovyklos sargybinis ir „kad kaip sargybinis prisidėjo nužudant
mažiausiai 28 tūkst. žmonių“.
Advokatai sakė užginčysiantys jų kliento kaltę
pripažįstančią nutartį, kuri buvo priimta po 18 mėnesių
trukusio bylos nagrinėjimo.
J.Demjanjukas 2009 metais buvo deportuotas iš Jungtinių
Valstijų, kur gyveno kelis dešimtmečius po karo. Per teismo
posėdį jis klausėsi nuosprendžio sėdėdamas vežimėlyje, o
vėliau buvo paguldytas ant neštuvų.
Teisėjui skelbiant nuosprendį, jis buvo verčiamas kaltinamajam
į ukrainiečių kalbą. Tamsius akinius dėvintis vyras klausėsi
nejudėdamas.
Prokurorai reikalavo skirti šešerius metus kalėjimo, o
advokatai siūlė jų klientą išteisinti. Prieš paskelbiant
nutartį J.Demjanjuko advokatas pareiškė planuojantis teikti
apeliaciją.
Silpnos sveikatos J.Demjanjukas į sausakimšą teismo salę
ketvirtadienį buvo įvežtas vežimėlyje. Kaip įprasta, jis
dėvėjo šviesiai mėlyną beisbolo kepuraitę, tamsius akinius ir į
karišką uniformą panašų žalią paltą, kuris buvo nuvilktas jam
atvykus.
Išgėręs stiklinę vandens, kaltinamasis buvo paguldytas ant
neštuvų teismo salėje, o vėliau, regis, užmigo. Rytinėje
sesijoje jam buvo pasiūlyta paskutinį kartą kreiptis į teismą,
tačiau J.Demjanjukas atsisakė.
Per pusantrų metų trukusį teismo procesą J.Demjanjukas
posėdžiuose visada tylėdavo, sėdėdamas vežimėlyje arba
gulėdamas neštuvuose. Per šį laikotarpį jo sveikata dažnai
pašlydavo, todėl posėdžius tekdavo atidėti.
J.Demjanjukas, anksčiau tarnavęs Sovietų Sąjungos armijoje,
pateko į vokiečių nelaisvę 1942 metais ir buvo pasiųstas į
belaisvių stovyklą, tačiau vėliau užsirašė dirbti mirties
stovyklų sargybiniu.
Prokurorai argumentavo, kad kaltinamasis buvo Sobiboro stovyklos
darbuotojas, todėl jam tenka dalis kaltės už visus žydus,
nužudytus šioje stovykloje per jo darbo laikotarpį.
Tačiau šis procesas iškėlė nemažai abejonių, taip pat dėl
fakto, kad Ukrainoje gimusį buvusį karo belaisvį teisia šalis,
atsakinga už Holokaustą.
Iš tikrųjų jis yra pirmasis užsienietis, teisiamas Vokietijoje
už nacių karo nusikaltimus.
Advokatas Ulrichas Buschas savo klientą vadino
Vokietijos teisinės sistemos auka.
J.Demjanjukas teigia, kad jis buvo Vokietijos karo belaisvis iki
pat šio konflikto pabaigos 1945 metais. Po karo jis emigravo į
Jungtines Valstijas, kur dirbo automobilių mechaniku, susituokė ir
susilaukė vaikų.
Šiuo metu J.Demjanjukas yra asmuo be pilietybės. JAV pilietybė
buvo iš jo atimta dėl melavimo apie savo praeitį prašyme leisti
imigruoti. Vėliau jis buvo deportuotas į Vokietiją, kur
pastaruosius dvejus metus buvo laikomas kalėjime.
Anksčiau J.Demjanjukas beveik aštuonerius metus kalėjo
Izraelyje, iš jų penkerius - mirtininkų skyriuje. Mirties bausmė
jam buvo skirta praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje, liudininkams jį
atpažinus kaip ypatingai žiaurų, „Ivano Rūsčiojo“ pravardę
pelniusį sargybinį, dirbusį kitoje mirties stovykloje -
Treblinkoje.
Vėliau Izraelio Aukščiausiasis Teismas atšaukė J.Demjanjukui
skirtą mirties nuosprendį ir nurodė jį paleisti, pripažinęs, kad
kaltinamasis tikriausiai buvo supainiotas su kitu žmogumi.