Dėl bandymo sunaikinti prieš sovietinę okupaciją kovojusius
partizanus teisiamas M.Misiukonis ir jo gynėjai prašo Panevėžio
apygardos teismo pavesti prokurorams kreiptis į Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad remiantis baudžiamosios
bylos duomenimis šis iš naujo įvertintų sprendimą A.Kraujeliui
suteikti kario savanorio statusą.
Teisiamojo advokatas Vytautas Sviderskis BNS sakė, kad
„A.Kraujelis galimai sulaužė partizano priesaiką ir pažeidė
tarptautinius teisės aktus“.
„Byloje yra duomenų, kad jis žudė beginklius civilius asmenis
ar dalyvavo juos žudant. Yra duomenų, kad pats nužudė nėščią
moterį jos vaikų akivaizdoje“, - sakė gynėjas.
Anot jo, ir pagal tarptautinę teisę, ir pagal laisvės kovotojų
susikurtas taisykles, tokie asmenys negali būti laikomi laisvės
kovotojais ir tokių žmonių neturėtų ginti karių savanorių
statusas.
„Mes nieko neišgalvojome, visi duomenys yra byloje“, - pabrėžė
V.Sviderskis.
Pats M.Misiukonis teisme yra sakęs, kad A.Kraujelis-Siaubūnas
buvo ne rezistentas, o kriminalinis nusikaltėlis. Jo teigimu,
saugumiečiai A.Kraujelio ieškojo tik kaip ginkluoto ir labai
pavojingo ginkluoto nelegalo.
„1944-1953 metais, kai vyko partizaninis judėjimas Lietuvoje,
A.Kraujelis buvo jo dalyvis, tačiau vėliau pradėjo daryti
kriminalinius nusikaltimus, kurių negalima pateisinti“, - teisme
sakė M.Misiukonis, jį citavo laikraštis „Panevėžio rytas“.
Baudžiamąją bylą A.Kraujelio atžvilgiu Valstybės saugumo
komitetas iškėlė 1964 metais. M.Misiukonis tikino baudžiamojoje
byloje neradęs duomenų, kad A.Kraujelis pokario metais būtų
susikovęs su karinėmis struktūromis - sovietiniais kariais,
stribais, liaudies gynėjais.
„Buvo šaudoma naktimis, iš pasalų ir, pasak liudytojų,
pribaigiama pagaliu ar geležte“, - tikino jis.
V.Sviderskis sakė ne kartą prašęs Panevėžio apygardos
teismo, kad šis apklaustų galimų A.Kraujelio aukų vaikus, kurių
akivaizdoje šis esą žudė.
Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių
nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras
Romualdas Valiulis BNS sakė siūlęs šį teisiamojos ir gynėjų
prašymą atmesti. Jo tvirtinimu, jų keliamas klausimas nėra šios
bylos nagrinėjimo objektas.
„Negalime išplėsti ir nagrinėti tai, ko nėra byloje“, - sakė
pareigūnas.
Jeigu iš A.Kraujelio būtų atimtas kario savanorio statusas,
M.Misiukonis, Sergejus Tichomirovas, Rimantas Kublickas ir Petras
Laguckas negalėtų būti teisiami dėl genocido.
M.Misiukonio advokatai Panevėžio apygardos teismo taip pat
prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar Baudžiamojo kodekso
straipsnis dėl genocido neprieštarauja Konstitucijai.
Dėl pastarojo prašymo teismas nutartį skelbs gegužės 17
dieną. Kada bus paskelbtas verdiktas dėl kario savanorio statuto
peržiūrėjimo, neaišku.
Panevėžio apygardos prokurorai pernai perduotoje nagrinėti
apygardos teismui didelės apimties baudžiamojoje byloje nustatė 10
asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai
sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui
dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu
lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.
Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau
mirę.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo
penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos
galvos.
A.Kraujelis (1928-1965) - rezistencinių kovų dalyvis, vienas
paskutinių Lietuvos partizanų. 1946-1947 metais jis buvo partizanų
ryšininkas, vėliau pats tapo partizanu. Aktyviai veikė iki 1965
metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi
A.Kraujelis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, jis nusišovė.
1997 metais Lietuvos partizanui A.Kraujeliui suteiktas teisinis
kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais - vyresniojo
leitenanto laipsnis, 1998 metų gegužės 19 dieną jis apdovanotas
Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
2000-aisiais M.Misiukonis apdovanotas Didžiojo Lietuvos
kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.