KGB Antrosios (kontržvalgybos) valdybos viršininko pavaduotojo
sovietų saugumo pulkininko Stasio Jankūno pažymoje „Apie valdybos
agentūrinį aparatą“, parašytoje 1984 metų liepos 15 dieną,
nurodoma, kad KGB kontržvalgybininkai visoje Lietuvoje turėjo 379
slaptus agentus, 2 rezidentus ir 47 konspiracinių butų
prižiūrėtojus, rašo „Vilniaus diena“.
Skaičiuojama, kad tuo metu, tai yra 1984-aisiais, kiti KGB
skyriai ir valdybos turėjo panašiai tiek pat slaptųjų agentų. Be
to, saugumo struktūroje žinyboje dirbo dar keli šimtai
operatyvinių ir etatinių darbuotojų, pažymi dienraštis.
Kontržvalgybininkų viršininko pavaduotojas pranešė, kad „9
agentai užverbuoti iš negatyvios sferos“. Tai reiškia, kad tiek KGB
bendradarbių buvo tose pogrindinėse ar nelegaliose organizacijose,
kurios kovojo už žmogaus teises, demokratijos vertybes ar tai, kad
būtų atkurta nepriklausoma Lietuva. Tarp tokių organizacijų buvo
Helsinkio grupė, Lietuvos laisvės lyga, leidinys „Lietuvos katalikų
bažnyčios kronika“. Tačiau S.Jankūno pažymoje nedetalizuojama, su
kokiomis organizacijomis dirba tie, kurie buvo infiltruoti į
„negatyvią sferą“.
Dokumente pateikiami apibendrinamieji statistiniai duomenys: iš
visų slaptųjų agentų 293 buvo vyrai ir 86 - moterys. 160 agentų
bendradarbiavo su KGB iki 5 metų, 84 – nuo 5 iki 10 metų, 64 –
nuo 10 iki 15 metų, likę – daugiau kaip 15 metų. Be to, 16
agentų tapo tikrais bendradarbiavimo su KGB veteranais – dirbo su
šia saugumo struktūra daugiau kaip tris dešimtis metų.
Jaunų žmonių KGB, regis, neverbavo, nes nei vienam iš agentų
nebuvo mažiau kaip 20 metų, teigia dienraštis. Didžioji dauguma
užverbuotųjų – nuo 30 iki 40 metų amžiaus.
276 agentai turėjo aukštąjį išsilavinimą, likę buvo be jo.
Su KGB Lietuvoje bendradarbiavo 2 mokslų daktarai ir 26 mokslų
kandidatai.
Absoliuti dauguma agentų 1984 metais buvo lietuviai – 284. Taip
pat buvo 48 rusai, 16 lenkų, 15 žydų tautybės asmenų.
Pagal profesinę veiklą slaptieji KGB bendradarbiai pasiskirstė
taip: gydytojų – 12, inžinierių – 58, aukštųjų mokyklų
dėstytojų – 32, žurnalistų – 14, mokslo tyrimo institutų
darbuotojų – 52, dailininkų ir fotografų – 12, artistų ir
muzikantų – 7, teisininkų, architektų, rašytojų, studentų ir
mokytojų – po 2, sportininkų trenerių – 3, tarnautojų – 46,
užsieniečių priėmimo ir aptarnavimo sferos darbuotojų – 93,
darbininkų – 12.
119 tuomečių KGB agentų mokėjo anglų kalbą, 74 –
vokiečių, 44 – lenkų, 26 – prancūzų, 8 – ispanų, po 3 –
hebrajų ir portugalų. Taip pat buvo po vieną, susikalbantį
itališkai, rumuniškai ir esperanto kalba.
Pažymoje nurodoma, kad 5 slaptieji bendradarbiai užmezgė
ryšius užsienyje pagal KGB užduotį.
Dokumente atskleidžiama, kur ir kaip buvo panaudojama slaptoji
KGB agentūra. „Su operatyvinės įskaitos bylomis dirbo 41 agentas,
aktyviuose renginiuose – 8, su atvykusiais užsieniečiais – 153,
su išvykstančiais į užsienį – 38, izraelietiška linija – 15,
ieškant valstybinių nusikaltėlių – 22“, – rašoma dokumente.
S.Jankūnas giriasi, kad „pastaruoju metu atliktas didelis darbas
gausinant agentūrinį tinklą ir efektyvinant jo veiklą“.
„Tai padėjo gerokai pagerinti agentūrinio aparato darbą, be
kita ko, laiku išaiškinant ir užkardant tėvynės išdavimą
pabėgant į užsienį ar negrįžtant iš jo“, – rašoma pažymoje.
KGB agentų sąrašai nedetalizuojami. Tačiau pateikiami kai
kurie slaptųjų saugumo bendradarbių slapyvardžiai: Patologas,
Avantiūristas, Kelneris, Kentauras, Nida, Mantas. Leidžiama
suprasti, kad pastarieji du ir dar keli yra užsienyje gyvenantys
lietuviai, sėkmingai užverbuoti sovietų saugumo.
Be to, pažymoje minima, kad pradėtos operatyvinio sekimo bylos
tokių užsienio valstybių piliečių, kurie, matyt, neretai
lankydavosi sovietų laikų Lietuvoje, kaip Frantas, Adamsas, Lapė,
Poliglotas, Alisa ir kiti.
Vingį, Žalgirį, Rivą, Joną ir kai kuriuos kitus KGB vadovai
vadino perspektyviais ta prasme, kad šie bendradarbiai galėjo būti
konspiratyviai pasiūlyti užsienio žvalgyboms kaip galimi dvigubi
agentai.
„Mūsų agentūrai padedant buvo užfiksuota priešiška Vilniuje
buvusio švedų žurnalisto Teste veikla, dėl kurios jis buvo
išprašytas iš SSRS. Be to, per pastaruosius dvejus metus už
priešiškos veiklos vykdymą respublikoje iš jos buvo išprašyti 4
turistai iš Australijos – seserys Prasmutas ir Pavlovičius“, –
nurodoma dokumente.
LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė
paaiškino, kad KGB Antroji valdyba buvo viena svarbiausių saugume,
nes užsiėmė įvairių krašto gyvenimo sričių sekimu, teikė
ataskaitas apie jas.
„Jos veiklos laukas buvo labai platus. Šios valdybos darbuotojai
stebėjo visų mūsų gyvenimą, įvairius procesus visuomenėje ir
teikė ataskaitas apie tai. Nes buvo manoma, kad užsiimant
kontržvalgyba, reikėjo stebėti visus, visur ir visada. Tik taip
esą galėjai nustatyti, kas yra sistemos priešas“, – tvirtino
centro direktorė.
T.B.Burauskaitė tikino, kad viešinant sovietų saugumo
dokumentus nenumatoma skelbti buvusių KGB agentų sąrašų. Tačiau
klausiama, ar paskelbtuose dokumentuose bus paliktos kokios nors
pavardės, ji atsakė teigiamai.
„Kai kurios pavardės liks. Be toli gražu ne visos. Pagal
įstatymą turime apsaugoti konfidencialumą tų asmenų, kurie
nustatytu laiku buvo atėję prisipažinti į Liustracijos komisiją
dėl savo buvusio bendradarbiavimo su sovietų saugumo žinybomis.
Valstybė yra įsipareigojusi prisipažinusiems, kad jų duomenys
nebus paskelbti. Būtent todėl ir reikalingas gana kruopštus darbas
dar ir dar kartą peržiūrint numatytus skelbti dokumentus, kad juose
neliktų jokių nuorodų į tuos asmenis, kurių duomenis mes
saugome“, - sakė ji.
Liustracijos komisijai prisipažinusių apie bendradarbiavimą su
KGB yra maždaug 1,5 tūkst. Tačiau spėjama, kad dar 2–3 tūkst.
žmonių neprisipažino.
Skelbti KGB dokumentus LGGRTC įpareigoja šiuo metu veikiantis
įstatymas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
(LGGRTC) specialiame interneto puslapyje prieš savaitę pradėjo
skelbti Ypatingajame archyve laikomus sovietų saugumo struktūros KGB
dokumentus. Kol kas jų paskelbta tik kiek daugiau nei šimtas. Tai
įvairių metų KGB padalinio sovietų Lietuvoje skyrių ataskaitos,
įsakymai ir pažymos.