Tarp dešimčių neseniai ekspozicijai pateiktų dokumentų valstybės istorijos muziejuje eksponuojamas ir V.Lenino vyriausios sesers Annos Uljanovos laiškas, kuriame nurodoma, jog V.Lenino motinos tėvas buvo Ukrainos žydas, atsivertęs į krikščionybę tam, kad galėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą.
1932-aisiais Josifui Stalinui skirtame laiške A.Uljanova rašė, kad V.Lenino senelis buvo kilęs iš neturtingos žydų šeimos. Sovietų Sąjungos įkūrėjo senelio tėvas, anot jo krikšto liudijime pateiktos informacijos, buvo Ukrainos vakaruose įsikūrusiame Žitomiro mieste gimęs Mozė Blankas.
A.Uljanova laiške tvirtino, jog Vladimiras Iljičius visuomet turėjęs gerą nuomonę apie žydus ir apgailestavo, kad faktas apie jos ir brolio žydišką kilmę išaiškėjo tik po Lenino mirties.
Carinėje Rusijoje žydams buvo leidžiama gyventi tik dalyje imperijos teritorijos, apėmusios nemažą dalį dabartinės Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Moldovos, Ukrainos ir dalį vakarinės Rusijos.
Daug žydų XX a. pradžioje prisijungė prie bolševikų, kai kurie iš jų vėliau tapo bolševikų lyderiais – tarp jų buvo ir kovingu būdu pagarsėjęs Leonas Trockis, kurio tikroji pavardė buvo Bronšteinas. Tačiau 1870 m. gimęs V.Leninas, kurio tikrasis vardas buvo Vladimiras Uljanovas, visuomet save laikė grynakrauju rusu.
Trumpas periodas, kurio metu Leninui valdant Sovietų Sąjungoje buvo šlovinama žydų kultūra, baigėsi jau pirmaisiais praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio metais, kuomet J.Stalinas išvalė iš partijos daugumą žydų..
Laiške A.Uljanova prašė paviešinti žydišką savo ir savo brolio V.Lenino kilmę. Tačiau
ekspozicijos kuratorės Tatjanos Koloskovos teigimu, Stalinas liepė jai užsičiaupti ir niekam neprasitarti parašius jam tokio turinio laišką.
Oficialioje Lenino dukterėčios Olgos Uljanovos parengtoje Sovietų Sąjungos įkūrėjo biografijoje teigiama, kad Vladimiras Iljičius Uljanovas turėjęs tik rusiško, vokiško ir švediško kraujo.
V.Lenino sesers laiškas Stalinui į Rusijos istorikų rankas pateko dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje, tačiau ilgą laiką ginčytasi dėl jo autentiškumo. Įtakingą poziciją užimanti V.Leninui dedikuoto Rusijos istorijos muziejaus padalinio direktorė T.Koloskova buvo pirmoji, pasiryžusi viešai eksponuoti Annos Uljanovos laišką.
Raudonojoje aikštėje greta mauzoliejaus, kuriame iki šiol laikomi Lenino palaikai, esančiame muziejuje surengta ekspozicija taip pat atskleidžia, jog 1922-aisiais metais po patirto insulto Leninas buvo tokios apgailėtinos būklės, jog maldavo Stalino parūpinti jam nuodų.
Pasak tais pačiais metais jauniausios Lenino sesers Marijos Uljanovos dienoraštyje padaryto įrašo, Sovietų Sąjungos įkūrėjas savo bičiulio J.Stalino tokios paslaugos prašė neatsitiktinai: moters teigimu, jau tada Josifas Stalinas buvo žinomas kaip neregėtai šaltakraujis žmogus, kuriam nieko nereiškė atimti kitam gyvybę.
Teigiama, jog pradžioje Stalinas buvo sutikęs parūpinti nuodų pasiligojusiam Vladimirui Iljičiui, tačiau vėliau kiti partijos nariai nusprendė, jog šis Sovietų Sąjungos tėvo prašymas nebus patenkintas. Tiesa, Stalino vėliau iš Sovietų Sąjungos ištremtas Trockis buvo įsitikinęs, jog Stalinas visgi prisidėjo prie Lenino mirties.
111 dokumentų, didžioji dalis kurių viešai eksponuojami pirmą kartą, atskleidžia netikėtų faktų apie žymiausius Sovietų Sąjungos asmenis. Ekspozicija atskleidžia daugelio bolševikų vadų trapumą ir pažeidžiamumą.
Kiek linksmesnė, bet ne mažiau makabriška muziejuje demonstruojama buvusių politbiuro narių karikatūrų paroda. Stalino karikatūra vaizduoja milijonų žmonių žudiką su didžiule nosimi ir papsintį pypkę, Trockis vaizduojamas kaip klajojantis žydas. Buvęs SSRS finansų ministras karikatūroje pavaizduotas susiraitęs itin nepatogioje padėtyje, o greta karikatūros ranka įrašyta pastaba teigia Staliną rekomenduojant finansų ministrą pakabinti už žarnų.
Tiek finansų ministras, tiek karikatūras piešę asmenys buvo suimti ir sušaudyti 1938-aisiais.
Praėjusią savaitę duris atvėrusi paroda veiks iki liepos 3 dienos.