Paulina Jasiukėnaitė-Vaitaitienė gimė 1920 m. liepos 20 d. Biržų apskrities Ubiškių kaime. Jos tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Seserys Matilda ir Ona taip pat ištekėjo už pasiturinčių ūkininkų – Grybių, kilusių iš Joniškėlio apylinkės.
Baigusi mokslus Biržuose, Paulina mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1943 m. birželio 23 d. ji baigė Odontologijos skyriaus mokslus ir įgijo odontologo profesiją.
Kaip pasakojo D.Marčiulynienė, jau gyvendama Čikagoje ponia Paulina sukaupė didžiulę gintarų kolekciją, kuri po jos mirties (mirė 2004 m. rugpjūčio 2 d. – aut.past.) buvo padovanota Balzeko lietuvių kultūros muziejui. Šis muziejus Čikagoje veikia nuo 1966 m., jo įkūrėjas – Stanley Balzekas.
Balzeko muziejuje kaupiama daugiausia lituanistinė, ypač su lietuvių išeiviais susijusi medžiaga. Šalia šio muziejaus veikia vaikų muziejus ir pagyvenusių žmonių klubas, lietuvių ir anglų kalbomis organizuojamos paskaitos apie Lietuvą, rengiamos parodos. Muziejus veikia ir kaip informacijos centras.
Balzeko muziejuje saugoma P.Vaitaitienės surinkta gintaro juvelyrikos ir skulptūrų kolekcija, įvairių Lietuvos etnografinių regionų tautinės juostos, tautiniais drabužiais papuoštos suvenyrinės lėlės.
D.Mikalauskienė pasakojo, kad P.Vaitaitienė taip pat buvo ir tautodailininkė. Ji gamino šiaudinius sodus, žaislus. Per vienas Kalėdas Medvėjaus oro uoste jos suvertais šiaudų žaislais buvo papuoštos eglutės, mat ten buvo pristatomos įvairių tautų šventinės puošybos tradicijos.
Paulina taip pat užsiėmė puokščių komponavimu, nesvetimi jai buvo medžio deginimo darbai.
Abiejų pašnekovių dėdė dr. J.Vaitaitis gimė 1910 m. vasario 16 d. Nemunėlio Radviliškio valsčiaus Bliūdžių dvare. Mokėsi Biržų gimnazijoje, 1939 m. rugsėjo 13 d. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą ir įgijo medicinos daktaro laipsnį.
1944 m. rudenį Vaitaičių šeima pasitraukė į Vokietiją, kur Veclaro tremtinių stovykloje gimė dukra Alma. Evangelikų reformatų bažnyčios globėjo Petro Variakojo ir gydytojų Šabanų dėka Paulina ir Juozas Vaitaičiai su dukra Alma 1949 m. išvyko į JAV.
J.Vaitaitis 1952 m. išlaikė užsieniečiams gydytojams privalomus egzaminus ir 2 metus dirbo chirurgijos rezidentu Čikagos Franklino ligoninėje.
1955 m. jis įsteigė medicinos kabinetą Cicero priemiestyje ir pradėjo verstis privačia veikla. Po keleto metų privataus gydytojo darbą J.Vaitaitis pradėjo derinti su darbu Čikagos centrinėje bendruomenės ligoninėje. Ten jis tapo Greitosios pagalbos skyriaus direktoriumi. Vėliau savo privačios veiklos atsisakė ir iki 1988 m. dirbo tik ligoninėje.
Išėjęs į pensiją J.Vaitaitis domėjosi muzika bei gamta. Aistra menui, fotografijai užimdavo didžiąją dalį jo laiko. J.Vaitaitis taip pat buvo aktyvus Evangelikų reformatų parapijos narys, globėjas.
Dr. J.Vaitaitis mirė 1993 m. liepos 11 d., buvo palaidotas Čikagoje, Lietuvių tautinėse kapinėse.