Fotografijose pristatomos tautinio atgimimo metais pradėtos
rengti ekspedicijos į lietuvių tremties vietas. Parodoje
eksponuojamos fotografų Jono Ambraškos (1928-2002), Marijono
Baranausko (1931-1995), Juozo Kazlausko (1941-2002), Raimondo
Urbakavičiaus, Romualdo Požerskio ir kitų autorių nuotraukos,
kuriose užfiksuotos ekspedicijų į tremties vietas, tremtinių
palaikų parvežimo ir jų pagerbimo akimirkos, nykstančios tremtinių
kapinės.
Ekspoziciją papildo iš tremties ir kalinimo vietų parvežti to
meto netekčių liudininkai: kapų ženklai ir iš Rusijos nuošalaus
Krasnojarsko krašto Korbiko kaimo kapinių grįžusi tremtinio Jono
Maldučio sukurta Dievo Motinos skulptūra.
1941 m. birželio 14-15 dienomis Lietuvoje prasidėjo Sovietų Sąjungos gerai suplanuota ir parengta žmonių trėmimo akcija. Tomis
dienomis iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 18 tūkst. žmonių.
Vėliau buvo dar kelios trėmimų bangos: pagal ištremtųjų skaičių
didžiausi buvo 1948 m. gegužės (apie 40 tūkst.), 1949 m. kovo (30
tūkst.) ir 1951 m. spalio (17 tūkst.) trėmimai. Iš viso 1945-1952
metais iš Lietuvos buvo ištremta per 118 tūkst., į kalėjimus ir
lagerius išvežta apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų. Lageriuose ir
tremtyje žuvo apie 50-60 tūkst. lietuvių.
XX a. 6-jame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje sušvelnėjus
politiniam režimui tremtiniai ir politiniai kaliniai ėmė grįžti į
tėvynę. 1988-1989- m. pradėtos rengti kelionės į tremties vietas.
1989 m. liepą į gimtinę amžino poilsio sugrąžinti 126 tremtinių
palaikai iš Igarkos, rugpjūtį - iš Lenos deltos gyvenviečių prie
Laptevų jūros, rugsėjį - iš Krasnojarsko, Irkutsko, vėlesniais
metais - ir iš kitų Sibiro kampelių.
Besikuriančių politinių kalinių ir tremtinių organizacijų
rengiamos ekspedicijos į tremties ir kalinimo vietas tvarkė
sunykusius kapus, statė atminimo kryžius ir paminklus. 1989 m.
ekspedicijos prie Laptevų jūros dalyviai pastatė paminklus
Trofimovske, Bykove, Tit Aruose, Muostache - gyvenvietėse už
Šiaurės poliarinio rato. 1989 m. ekspedicijos po Irkutsko sritį
dalyviai tvarkė ir registravo tremtinių kapus, nuošalioje
Manzurkoje surado ir pagerbė Lietuvos knygnešio Juozo Akelaičio
kapą.
Ekspedicijų maršrutai per daugiau nei 20 metų apėmė beveik visas lietuvių tremties vietas. Bėgant metams mažėja tų, kuriems
tremtis - skaudi pačių išgyventa patirtis. Šiandienos kartai - tai
jau istorija, šioje parodoje prabylanti atgimimo metų sugrįžimo
vaizdais.
Paroda „Sugrįžimas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks iki
šių metų spalio 2 dienos.