„Pirmiausia čia yra kiekvieno valstybės tarnautojo asmeninė atsakomybė ir jo sąžiningumas kaip šios valstybės piliečio, dirbančio valstybės tarnyboje, t.y. tarnaujančio Lietuvos žmonėms. Bet, deja, kaip sakoma, ne visi šiandieną yra sąžiningi ir galbūt tų nesąžiningų ir nėra toks didelis kiekis, tačiau šaukštas deguto sugadina statinę medaus“, - trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė I. Degutienė, klausiama, ką reikia padaryti, kad valstybės tarnyba gintų viešąjį interesą.
Antradienį nemažai kritikos dėl korupcijos skaitydama metinį pranešimą pažėrė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Parlamento vadovė priminė okupacijos metus, kai niekas nekalbėjo ir nerašė apie korupciją, kyšininkavimą, tačiau visi tai jautė ir žinojo.
„Tai buvo lyg savaime suprantami dalykai, ir tas mentalitetas, ko gero, dar yra išlikęs šiomis dienomis jau mūsų Nepriklausomos Lietuvos valstybėje ir, be abejo, šitas piktžaizdes išgyvendinti yra sunkiausia“, - kalbėjo ji.
I. Degutienė pridūrė, kad korupcija yra ne tik valstybės tarnyboje, bet ir visose srityse. Tiesa, vienur ji matosi labiau, kitur- mažiau.
ELTA primena, kad Seime yra įregistruota Valstybės tarnybos įstatymo pataisa, kuria siekiama tiksliau reglamentuoti tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnyboje už šiurkščius pažeidimus. Pagal dabar galiojančias nuostatas, valstybės tarnautojas negali būti baudžiamas už savo elgesį, jei jo elgesys nėra tiesiogiai susijęs su valstybės tarnautojo pareigomis.
Įregistruota Valstybės tarnybos įstatymo pataisa siekiama patikslinti esamą teisinį reglamentavimą. Siekiama aiškiai nustatyti, kad šiurkščiu pažeidimu būtų laikomi visi šiurkštūs pažeidimai, susiję ar nesusiję su tiesiogiai atliekamomis pareigomis, kurie diskredituoja valstybės tarnybą, žemina žmogaus orumą ar tiesiogiai pažeidžia žmonių konstitucines teises.
Asmenims, kurie vykdo korupcines veikas, taip pat galėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė, nors jų vykdoma neteisėta veikla ir nebūtų tiesiogiai susijusi su tarnautojo pareigų instrukcijoje nurodytomis pareigomis.