M.Pemperis mirė antradienį Vokietijos pietiniame Augsburgo
mieste, kur bus palaidotas žydų kapinėse penktadienį. Miesto
valdžios nurodymu, tą dieną bus nuleistos vėliavos.
M.Pemperis, kurio tikrasis vardas buvo Mieczyslawas (Mečislavas),
gimė 1920 metais Krokuvos žydų šeimoje. Patekęs į nacių
koncentracijos stovyklą Plašuve, jis dirbo asmeniniu stovyklos
komendanto Amono Geotho mašininku.
Taip jis susisiekė su vokiečių pramonininku O.Schindleriu,
kuriam, rizikuodamas savo gyvybe, pateikė mašinėle atspausdintą
daugiau nei tūkstančio kalinių pavardžių sąrašą. Pagal šį
sąrašą kaliniai turėjo būti paimti darbui, kuris buvo laikomas
„lemiamu nacių karo pastangoms“.
Iš Čekoslovakijos kilęs vokietis O.Schindleris, kuris buvo
nacių partijos narys, pirmiausia mėgino pasipelnyti iš Vokietijos
invazijos į Lenkiją. Tačiau jo pastangų ir vokiečių karininkams
sumokėtų kyšių dėka nuo mirties buvo išgelbėta 1 tūkst. 200
žydų.
Mažai kam žinomas O.Schindleris mirė Vokietijoje 1974 metais,
sulaukęs 66 metų. Tačiau jo gyvenimo istoriją papasakojo
Australijos rašytojas Thomas Keneally, o pagal
šią 1993 metais režisieriaus Steveno Spielbergosukurtas meninis filmas „Šindlerio sąrašas“ (Schindler's List) buvo
apdovanotas septyniais „Oskarais“.
Pats M.Pemperis apie savo gyvenimą nacių laikais viešai
prabilo tik konsultuodamas filmo statytojus.
Augsburgo miesto meras Kurtas Griblas, kalbėdamas apie velionį,
sakė, kad M.Pemperis buvo nenuilstantis skirtingų kultūrų
savitarpio ryšio advokatas.
„Netekęs Mieteko Pemperio, miestas neteko svarbaus žmogaus,
tiesusio tiltus tarp žydų ir krikščionių religijų, daug
prisidėjusio prie jų susitaikymo“, - sakoma mero pareiškime.
M.Pemperiui 2003 metais buvo įteiktas miesto ordinas, o 2007
metais suteiktas garbės piliečio vardas.