Po metų, 1941 birželio 14–18 dienomis, įvykdytas pirmas masinis tremtinių ir kalinių išvežimas į įvairias Sovietų Sąjungos vietas – Novosibirsko, Tomsko sritis, Altajaus kraštą, Jakutiją, Komiją, Kazachstaną. Tada iš Lietuvos iškeliavo 11 ešelonų su tremtiniais ir 4 ešelonai su suimtaisiais. Bendras išvežtų tremtinių, kalinių ir represuotų žmonių skaičius siekia apie 18 tūkst.
Biržų kraštas nebuvo jokia išimtis. 1993 m. išleistoje knygoje „1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai“ galima rasti beveik pustrečio šimto iš Biržų ištremtų žmonių pavardžių. Per beveik 20 metų tie sąrašai buvo pildomi, tikslinami. Aišku, iš Biržų į Sibirą iškeliavo kur kas daugiau žmonių, nes nemažai žmonių buvo areštuota, kalinta ir jie svečiuosius kraštus pasiekė jau kaip kaliniai.
Kas gi buvo tie pirmieji biržiečiai tremtiniai? Tai mokytojai, pradinių mokyklų vedėjai, mokyklų inspektoriai, šauliai, šaulių būrių vadai, ūkininkai, valstybės pareigūnai, Biržų visuomenės veikėjai, prekybininkai, verslininkai. Iš tremtinių sąrašų matyti, kad dažnai būdavo suimama visa šeima, vyrą išsiųsdavo kalėti į lagerį, o žmonos su vaikais laukdavo tremtinių dalia.
Galima skaičiuoti ištisas biržiečių šeimas, ištremtas prieš 70 metų – Andrėjauskai, Astrauskai, Balbieriai, Bekeriai, Čerbulėnai, Dankbarai, Dargiai, Dirginčiai, Fridmanai, Gendleriai, Ignašiūnai, Kiseliai, Lipšicai, Namajūnai, Paulauskai, Povilioniai, Rakšniai, Steponavičiai, Šakeniai, Uogintai, Vanagai, Vidzickai, Žukai.
Pirmųjų masinių trėmimų 70-ies metų jubiliejus mus verčia vėl ir vėl prisiminti pragaištingą bolševikinę ideologiją, 1940 metų Sovietų Sąjungos okupaciją, lietuvių tautos kančias, netektis, išbandymus ir viltis.
Runikių pradžios mokyklos mokytojas, šaulių būrio vadas, Jaunųjų ūkininkų ratelių steigėjas J.Dargis su mokiniais. 1930 m.