Pareiškime, priimtame antradienį Estijoje minint pirmosios
šalies gyventojų trėmimų į Sibirą bangos 70-ąsias metines, jie
pažymi, kad „1941 metų birželio 14-ąją pasireiškė
totalitarinės valdžios totalitarinis smurtas okupuotų valstybių
teritorijoje, smurtas prieš pavergtos tautos piliečius“.
Estijos valdžia pabrėžia: „Ši baisi veika, kuri kvalifikuojama
kaip nusikaltimas žmoniškumui, tapo tūkstančių šeimų asmenine
tragedija. Ji tapo mirties, vaikų atskyrimo nuo tėvų, šeimų nuo
namų tragedija“.
„Tai buvo svetimos valdžios noras - išblaškyti mūsų tautą,
sunaikinti jos geriausius sūnus ir dukteris. Mėginimas suskaldyti
Estiją, taip pat sunaikinti savo valstybingumo atminimą ir galimybę
atgauti nepriklausomybę“, - pareiškė šalies pirmieji asmenys.
Jų nuomone, „1941 metų birželio trėmimai paliko pėdsaką
Estijos istorijoje - estų tauta tomis dienomis ir naktimis tapo
pirmojo tokio masiško nusikaltimo žmoniškumui auka, kai komunistų
totalitarinis režimas parodė žiauriausią savo veidą“.
Estijoje 1941 metų birželio 14 dieną buvo ištremti į Sibirą
maždaug 10 tūkst. šalies gyventojų, iš kurių nesugrįžo namo
daugiau nei 6 tūkstančiai. Antroji trėmimų banga vyko 1949 metų
kovą, kai buvo ištremta be teismo ir tyrimo maždaug 20 tūkst.
žmonių. Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais trėmimai buvo
pripažinti nusikaltimu žmoniškumui.