Tuo pačiu Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui
skirtame minėjime Seime istorikas klausė, ar, pagerbiant tremtinius,
„mūsų teisėsauga neprivalo tarti savo moralinio nuosprendžio
visiems pagrindiniams trėmimų organizatoriams ir vykdytojams?“.
„Mes turime saugoti savo valstybę, kad jai ir jos piliečiams
nekiltų toks pavojus, kokį patyrėme sovietinės okupacijos metais.
Dabar mus saugo tarptautinis ES ir NATO bendradarbiavimas, tačiau
kiekvienas iš mūsų turi būti įsisąmoninęs dorus ir garbingus
įsipareigojimus Lietuvos valstybei saugoti ir ginti“, - sakė A.Tyla.
Savo pasisakyme istorikas apžvelgė Sovietų Sąjungos surengtas
trėmimo akcijas, kurių iš viso buvo 35, masiniai vienu metu visą
Lietuvą apėmę trėmimai - penki.
Pasak A.Tylos, iš viso per trėmimus buvo ištremta 44 tūkst.
šeimų, apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Tremtys iš esmės buvo Sovietų sąjungos permanentinis karas
prieš aneksuotą, bet vis dar gyvą Lietuvos valstybingumo atkūrimo
ir laisvės viltį tebenešiojančią ir kovojančią lietuvių
tautą. Galima sakyti, kad kiekvienas masinis trėmimas buvo lyg
naujas Sovietų Sąjungos karo prieš Lietuvą paskelbimas“, - sakė
istorikas.
Jis savo pasisakyme minėjo, jog pagal profesijas daugiausia buvo
ištremta ūkininkų - 20 proc., tarnautojų - 10 proc., darbininkų -
6,7 proc., mokytojų - 6,2 proc., tarp ištremtųjų buvo 27,7 proc.
vaikų ir paauglių iki 17 metų.
„Šeimos kaip medžiai buvo išraunamos su šaknimis iš Lietuvos
žemės, kad jos nebeturėtų ryšių su savo tėvyne“, - sakė
akademikas.
Pasak jo, iš 1941 metų tremtinių iki 1953 metų išgyveno tik 5 tūkst.400 arba pusė, o nuo Laptevų jūros ir Lenos žiočių grįžo mažiau negu pusė ten ištremtų lietuvių.
Lietuva antradienį, Gedulo ir vilties dieną, mini šalies
gyventojų tremties 70-ąsias metines.
2011-uosius Seimas yra paskelbęs Laisvės gynimo ir didžiųjų
netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos
gyventojų atminimo metais.