Savo jubiliejų muziejus švęs birželio 28-ąją, antradienį. Tądien pagal projektą „Maironio lietuvių literatūros muziejaus 75-metis: istorija ir dabartis“ numatoma atidaryti parodą „Muziejaus istorijos fragmentai“. Po parodos atidarymo įvyks spektaklis „Vieša (ne)mokslinė konferencija Maironio sodne“. Bus parodytos vaidybos, muzikos, dainavimo kompozicijos, bus svarstomas literatūros egzistencijos klausimas ir kiti svarbūs dalykai (konferencijos režisierius ir vedėjas Gytis Padegimas, kompozitorius Giedrius Kuprevičius).
Jubiliejiniai renginiai tęsis ir rudenį - spalio 12 d. įvyks mokslinė konferencija „Iš archyvų: muziejų paslaptys ir epochos legendos“.
Pasak Lietuvos kultūros ministerijos pranešimo, Maironio lietuvių literatūros muziejus įkurtas vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus rūmuose, kuriuos Kaune, Rotušės aikštėje, XVIII amžiaus viduryje ant trijų gotikinių namų pamatų pastatė Kauno teismo seniūnas Simonas Sirutis. 1936 m. birželio 28 d. duris lankytojams atvėrusio muziejaus įkūrimas prasidėjo nuo trijų Maironio memorialinių kambarių. Jo kūrėjai ir tvarkytojai buvo M. K. Čiurlionio galerijos direktorius Paulius Galaunė ir Tautosakos archyvo komisijos vadovas dr. Jonas Balys.
1940 m. kovą pirmuoju muziejaus vedėju paskirtas poetas Bernardas Brazdžionis. Jau pirmaisiais darbo metais jis žengė svarbų žingsnį, davusį pradžią dabartinio muziejaus krypčiai ir pobūdžiui: patvirtintas statutas numatė rinkti ir kitų lietuvių rašytojų archyvinę medžiagą. 1941 m. muziejus pavadintas Maironio literatūros muziejumi. 1944 metų rudenį B. Brazdžionis pasitraukia į Vakarus, muziejus uždaromas, bet trumpam. Net ir juodžiausiais metais Maironio memorialinius daiktus saugojo poeto sesuo Marcelė Mačiulytė, gyvenusi pas brolį nuo 1910 metų iki mirties (1958).
1945-1951 m. muziejui vadovavo poetas, vertėjas, pedagogas, vadovėlių autorius Antanas Busilas, 1951-1970 m. - Juozas Kulikauskas, 1970-1981 m. - rašytoja Marija Macijauskienė, nuo 1989 vadovauja rašytoja Aldona Ruseckaitė.
Iš pradžių Maironio muziejuje buvo saugoma 1200 eksponatų, dabar jų yra per 275 tūkst. Eksponatai atspindi visą Lietuvos raštijos, literatūros istoriją - nuo senųjų raštų iki šių dienų. Pirmasis ir pagrindinis muziejaus rinkinys yra Jono Mačiulio-Maironio kūrybinis, archyvinis bei memorialinis palikimas, likęs po jo mirties (1932 m.). 1941 m. iš Kauno universiteto dar perimtas didelis Juozo Tumo-Vaižganto rinkinys.
1989 m. muziejui atiteko 50 tūkst. eksponatų iš uždaryto Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus. Nuo 1989 m. į Kauno senamiestyje esantį muziejų atkeliauja išeivijos rašytojų archyvai, daugiausiai - iš JAV. 2003 m. iš Los Andželo pargabentas B. Brazdžionio kūrybinis bei memorialinis palikimas. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, formuojami rašytojų tremtinių, partizanų rinkiniai.
Per visą muziejaus istoriją rengiamos ekspedicijos po Lietuvą bei kitokiais būdais sukaupta unikalių vertingų eksponatų apie lietuvių senąją literatūrą, personalijas bei nūdienos rašytojus ir įvykius. Kasmet muziejaus fondai pasipildo 6-8 tūkstančiais eksponatų. Jame sukaupta memorialinių bibliotekų, baldų, įvairių daiktų. Rinkiniai tyrinėjami, jų pagrindu ruošiamos ekspozicijos, parodos, leidžiami archyviniai leidiniai.
Šiuo metu veikia ekspozicijos: Maironio memorialinio buto 8 kambariai, išeivių literatūros apžvalga. Kasmet iš muziejaus fondų surengiama apie 40 parodų, sulaukiama apie 35 tūkst. lankytojų, centre ir padaliniuose įvyksta iki 130 įvairių literatūros renginių - tai rašytojų kūrybos vakarai, minėjimai, knygų pristatymai, susitikimai, parodos, literatūrinės mokslinės konferencijos.
1955 m. muziejus tampa Kauno literatūros muziejumi, o nuo 1965 m. iki 1991 metų kovo 1 d. - Lietuvos TSR literatūros muziejumi. 1989 m. pavasarį muziejui sugrąžintas Maironio vardas, ir ši kultūros įstaiga tampa Maironio lietuvių literatūros muziejumi - pagrindiniu ir vieninteliu respublikiniu literatūros istorijos muziejumi Lietuvoje, įkūrusiu ir globojusiu net 14 padalinių - rašytojų memorialinių muziejų, išsibarsčiusių po visą šalį. Vėliau didžioji jų dalis perduota rajonų savivaldybėms.
Šiuo metu muziejui priklauso 5 padaliniai Kaune: Salomėjos Nėries, Juozo Grušo, Balio ir Vandos Sruogų, Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniai muziejai ir Vaikų literatūros muziejus. Maironio lietuvių literatūros muziejuje bei jo padaliniuose dirba 80 darbuotojų.