Lietuvai skaudžioms 70-osioms masinių trėmimų į Sibirą metinėms neliko abejingas ir Europos Parlamentas. 1941-ųjų birželį nuo sovietinio režimo nukentėję tūkstančiai lietuvių antradienį buvo tarsi priglobti ir pagerbti jo būstinėje Briuselyje.
Europarlamentaro Algirdo Saudargo iniciatyva ir drauge su Lietuvos nuolatine atstovybe Europos Sąjungoje čia vyko ilgas atminimo vakaras „Dabarties akistata su praeitimi“.
„Atmintis mums suteikia galimybę suprasti tiesą, teisingumą ir suprasti mus pačius“, - sakė A. Saudargas.
Apie lietuvių dalią ir buitį tremtyje EP nariams bei svečiams kurį laiką pasakos lig šiol dar niekur kitur nepristatyta paroda „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940-1958 m.“.
Nuo EP sienų žvelgiančios fotografijos ir jas lydimtys paaiškinimai gana smukliai papsakoja, kaip Sibiro platybėse lietuviai gyveno ir dirbo, ką valgė, kuom rengėsi, kaip nepasidavė, meldėsi ir tikėjo.
„Tai tragiškas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos istorijos puslapis“, - pastebėjo Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis.
Atkuriamojo Seimo pirmininkas ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis tuo tarpu nepraleido progos įžnybti tarptautinės bendruomenės vangumui lietuvių tautos naikinimą pripažinti genocidu.
Vakaro dalyviai taip pat pamatė originalų dokumentinį animacinį Giedrės Beinoriūtės filmą „Gyveno diedukas ir bobutė“.
2007 m. pasirodžiusi juosta vaiko žvilgsniu ir lūpomis pasakoja apie režisierės senelius, 1948 m. su trimis vaikais ištremtus į Sibirą.
Norintieji galėjo pavartyti ir storą bei tamsią dailininko Kęstučio Grigaliūno knygą „Mirties dienoraščiai“. Joje sudėtos pirmosios sovietų okupacijos metais nukankintų, išvežtų į lagerius ir sušaudytų Lietuvos žmonių nuotraukos. Autorius jas atrinko ypatingojo archyvo KGB fonduose.
„Negali būti susitaikymo be tiesos ir be atminimo. 1941-ųjų birželio pamokos tebėra gyvos ir šiandien - Šiaures Afrikos krantuose, Minsko gatvėse“, - senos tragedijos sąsajas su nūdiena pabrėžė EP pirmininkas lenkas Jerzy Buzekas.
Dėl užtrukusio labai svarbaus susitikimo į vakarą, kaip buvo planuota, pats J.Buzekas negalėjo atvykti, bet atsiuntė savo diplomatinį patarėją Arnoldą Pranckevičių, kuris ir perskaitė jo kalbą.