Таmara Lazerson-Rostovskaja rašė dienoraštį, kai jai buvo 13-15 metų. Istorinis fonas, buitiniai įvykiai ir asmeniniai išgyvenimai labai primena su visame pasaulyje žinomos jos bendraamžės iš Amsterdamo Annos Frank rašytu dienoraščiu.
Knyga prasideda ciklu „Dokumentai apie katastrofą“, kurią išleido Rusijos žydų kongresas (RŽK). Padedant šiam projektui RŽK ketina ne tik pagerbti žydų tautos aukas, bet ir papasakoti apie herojiškumą per Holokaustą.
Tai buvo ir žydų heroizmas, kurie iš visų jėgų kovojo ir priešinosi įkalinti getuose arba stropiai užrašinėjo savo kankintojų nusikaltimus sėdėdami koncentracijos stovyklose. Bet tai buvo ir ne žydų heroizmas, kurie rizikuodami savo gyvybe slėpė nuo nacistų savo kaimynus žydus arba mūšiais išlaisvino juos iš mirties stovyklų.
Geto jaunosios kalinės užrašai bus įdomūs visiems tiems, kurie neabejingi nei Antrojo pasaulinio karo istorijai, nei Holokaustui. O ypač vaikams. Juk ir autorė, kuriai dabar daugiau kaip 80 metų, taip pat kažkada buvo vaikas, mėgstantis skaityti knygas, žaisti su bendraamžiais ir gauti gerus pažymius.
Be įtikinamai ir dramatiškai pavaizduotų įvykių gete, T.Lazerson-Rostovskajos dienoraščiuose daug vaizdžių pastebėjimų, koks buvo sunkus gyvenimas Lietuvos užkampyje, kai ji lietuvišku vardu su šeima slapstėsi nuo hitlerininkų. Taip pat ir vėliau, praėjus keleriems metams po karo.
Tamaros Lazerson-Rostovskajos užrašai buvo ir filmo „Dienoraštis iš sudeginto geto“ pagrindas. Jo autorius – žinomas režisierius, kino premijos „Nika“ laureatas, Britų kino ir televizijos akademijos (BAFTA) prizo laimėtojas Jevgenijus Cimbalas panaudojo unikalius kino ir foto medžiagas iš Rusijos, Lietuvos ir JAV archyvų. Filmavimas vyko Lietuvoje ir Izraelyje.
Knygos pristatymo išvakarėse su T. Lazerson Rostovskaja, dabar gyvenančia Haifoje, susitiko Rusijos žydų kongreso prezidentas Jurijus Kaneris, atvykęs į Izraelį, kur dalyvaus Tarptautiniame žydų kongreso sesijoje. Svečias įteikė autorei, signalinį knygos egzempliorių ir peržiūrėjo jos dienoraščio rankraščius.
Visi jie parašyti lietuviškai. Anot knygos autorės, jidiš kalbos ją „išmokė Hitleris“: tarp Kauno geto gyventojų vyravo įsitikinimas, kad gėda kalbėti persekiotojų kalba. Be to, būdama gete ji pajuto esanti žydų tautos dalimi ir ėmė žavėtis sionizmo idėjomis.