Pagerbti nacių ir jų kolaborantų aukų atminimo atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Austrijos, Rusijos ambasadų atstovai.
1941 metų birželio 27 dieną Kauno centre, „Lietūkio“ bendrovės garažų teritorijoje buvo ypač žiauriai nukankinta apie 60 žydų. Remiantis išlikusiais liudininkų pasakojimais, į kiemą jėga suvaryti žydai buvo talžomi metaliniais strypais, jiems į gerkles grūdamos gaisrininkų žarnos, o vanduo pilamas tol, kol žmonės uždusdavo. Leisgyvės aukos buvo užmušamos suknežinant galvas laužtuvais.
„Čia, garažo kieme, viduryje dienos, praeivių akivaizdoje, demonstratyviai, lyg parodomajame teisme, inteligentiškai atrodantys vyrai tvarkingais, išlygintais kostiumais, geležinėmis dalbomis mušė taip pat inteligentiškus, kostiumuotus vyrus. Garažo kieme, o gal ir pačiuose garažuose matyt buvo stovėję arkliai, nes visas kiemas – pilnas arklių mėšlo. Baudėjai rėkia ir klykia, muša tuos inteligentiškus žydus, o šie griūdami šliaužia keliais ant to arklių mėšlo. Juos muša, vėl muša, tie susmunka, nebejuda. Ir žarnos mašinoms plauti aplieja vandeniu. Sumuštieji vėl keliasi ir vėl smūgiai, matosi jau nebekrutantys kūnai“, - žudynių liudininko, aktoriaus Laimono Noreikos prisiminimus citavo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius minėjo, jog didžiausias „Lietūkio“ garaže nukankintų žmonių nusikaltimas tai, kad jie buvo žydai.
„Dažnai žmonės klausia, kur buvo Dievas, kodėl Dievas nepadėjo, kaip galėjo leisti, kad taip atsitiktų. Apie dieviškus dalykus mažai suprantu, tačiau noriu paklausti, kur tuo metu buvo žmogus? Kas pasidarė su tais, kurie tiek daug metų gyveno kaimynystėje ir staiga nutarė pasakyti, kad tu žydas ir dabar čia turėsi mirti. Tai nebuvo žmonės – ateiviai iš kitų planetų. Tai buvo žmonės, lietuviai, vokiečiai, naciai, lenkai, tačiau nusikaltėliai neturi tautybės. Žudikai žudė, tai buvo budeliai, negailestingai atėmę gyvybes iš nekaltų žmonių. O didžiausia bėda buvo tai, kad dauguma žmonių tiesiog abejingai stebėjo. Buvo puikių žmonių, kurie gelbėjo žydus, tačiau kiek buvo tų, kurie abejingai stebėjo, žiūrėjo, galbūt bijojo. O galbūt neatkreipė dėmesio“, - emocingai kalbėjo S.Gurevičius.
Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius savo kalboje nepamiršo nūdienos aktualijų, su šūkiais „Lietuva – lietuviams“ gatvėmis marširuojančių neonacių, antisemitinių išpuolių.
„Šiandien visi matome miesto gatvėmis einančius neonacius, o pas jus Kaune, ne nacių laikais prie sinagogos numetama kiaulės galva. Mes negalime likti abejingi, žiūrėti kaip tai vyksta. Mes, žydai, esame tauta, kuri turi ne tik istoriją, bet ir atmintį. Turime niekada nepamiršti. Mus daugelį kartų bandė sunaikinti, tačiau niekada nepavyko. Pasmerkiame kiekvieną budelį, kiekvieną žudiką. Tegul kiekvieno jų vardas, jų šeimos vardas bus ištrintas iš žmonijos istorijos ir daugiau tokie dalykai nesikartoja. Lenkiu galvas prieš čia esančius žmones, kurie gelbėjo žydus – jūs padarėte stebuklą“, - kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius S.Gurevičius.
Įvairių šalių istorikai iki šiol nesutaria, kas vykdė bei organizavo žudynes. Spėjama, kad žydus žudė nacistų suburti Kauno gyventojai. Išlikusiose nuotraukose, kurias kai kas vadina montažu, matosi žiūrovų minia, atokiau stovintys vokiečių kareiviai ir civiliais rūbais vilkintys budeliai, strypais talžantys gulinčias aukas.
„Lietūkio“ garažuose įvykusios skerdynės davė pradžią masiniam žydų naikinimui Lietuvoje. Apytikriais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių naciai ir jiems talkinę lietuvių kolaborantai išžudė apie 95 procentus anuomet gausios bei įtakingos Kauno žydų bendruomenės.