Iki šiol niekur nepublikuota, masinėse žudynėse dalyvavusio
kaltinamojo parodymais 1961-aisiais sudaryta Kauno VII-ojo forto
schema patvirtina, kad tai buvo viena didžiausių masinių žudynių
vietų Kaune.
Kad 1941-ųjų liepą čia vyko žudynės rodo ir kiti dokumentai,
rasti užsienio bei Lietuvos archyvuose.
„Aptikta dokumentų - brėžinių, schemų, fotografijų,
liudininkų parodymų, kurie vienareikšmiškai leidžia teigti, kad
kapavietė yra šitoje vietoje. Arba tiksliau sakant, kapaviečių
visuma - turime vieną didžiąją kapavietę ir keliasdešimt
mažų, išsidėsčiusių prie gynybinės sienos“, - pasakojo Kauno
tvirtovės VII-ojo forto direktorius Vladimiras Orlovas.
Tvarkant sovietmečiu užpiltus forto šulinius rasti daiktai -
Dovydo žvaigždės, papuošalai su hebrajiškais rašmenimis -
liudija, kad tarp 5 tūkst. čia nužudytų žmonių daugiausiai buvo
žydų tautybės kauniečiai.
Manoma, kad VII-ojo forto teritorijoje yra ir 1,5 tūkst. ukrainiečių - buvusių sovietinių karo belaisvių - kapavietė.
Tačiau tiksli jos buvimo vieta kol kas nežinoma.