Druskininkų Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje bus
laikomos šv. Mišios. Vėliau minėjimo dalyviai lankysis J.Vitkaus
žūties vietoje Žaliamiškyje, Varėnos rajone, apžiūrės partizanų
vadavietes, aplankys genocido muziejų Merkinėje.
Prie Liškiavio ežero bus surengta minėjimui skirta meninė
programa.
J.Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 dieną Skuodo valsčiaus
Ketūnų kaime ūkininko šeimoje. Vaikystė prabėgo Tirkšlių
miestelyje. 1920 m., mokydamasis Telšių gimnazijoje, įstojo į Kauno
karo mokyklą. Ją baigęs buvo paskirtas į Karaliaus Mindaugo
pėstininkų pulką, gynusį Širvintų-Giedraičių barą.
J.Vitkus mokėsi Briuselio karo vadovybės inžinerinėje
mokykloje. Grįžęs iš studijų užsienyje tarnavo Kauno inžinerijos
bataliono technikos viršininku. 1938-aisiais, gavęs pulkininko
leitenanto laipsnį, pradėjo dėstyti Karo mokykloje.
1941 m. prasidėjus karui, iš kariuomenės pasitraukė. Vokiečių
okupacijos metais dirbo inžinieriumi, buvo Lietuvių fronto Vilniaus
štabo narys, kūrė pogrindinę antinacinę bei antikomunistinę karinę
„Kęstučio“ organizaciją, dėstė pogrindinėje karo mokykloje.
1945 m. J.Vitkus įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, vėliau
suformavo Merkio rinktinę. 1945 m. įkūrė „A“ apygardą, o 1946 m.
pavasarį suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas
jos vadu. 1946 m. balandžio 22-ąją pasirašė Lietuvos partizanų
deklaraciją, skelbiančią pagrindinius Lietuvos valstybingumo
atkūrimo principus, leido srities laikraštį „Laisvės varpas“.
1946 m. liepos 2 d. susirėmime su sovietine kariuomene
Žaliamiškyje, netoli Liškiavos, buvo sunkiai sužeistas ir po kelių
valandų mirė. Bolševikai J.Vitkaus žmoną su šešiais mažamečiais
vaikais 1948 m. ištrėmė.