Skaitytojus sužavėjęs žurnalistės ir menotyrininkės Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanas „Silva rerum” persikelia į Vilniaus gatves.
Nuo liepos 15 dienos didžiulio populiarumo Lietuvoje sulaukusio romano gerbėjai galės leistis į ekskursiją po Vilnių knygos herojų, gyvenusių XVII amžiuje, keliais.
Pristatomoji ekskursija, sutraukusi būrį smalsuolių, surengta užvakar pliaupiant lietui.
„Romano finalinėje scenoje taip pat lyja, taigi visiškai įsijausime į veiksmą”, – žvalino romano autorė K.Sabaliauskaitė, šįkart tapusi gide.
Meilės laiškas Vilniui
Intrigos, tikrais įvykiais paremti pasakojimai, meno ir istorijos dvelksmas šiandienos Vilniuje – tai kitoks miestas, kurį pajus ekskursijos dalyviai.
„Tai tarsi meilės laiškas Vilniui, tam sudėtingam, žiauriam ir be galo gražiam miestui.
Ernestas Hemingway Paryžių vadino „The Movable Feast” – „švente, kuri visada su tavimi”.
Aš Vilnių vadinu „The Movable Angst” – „nerimu, ilgesiu, kuris visada su tavimi”, – taip savo romaną ir jo motyvais parengtą ekskursiją pristatė K.Sabaliauskaitė.
Ekskursijos maršrute parinktos devynios vietos, susipynusios su romane aprašytos garsios šeimos gyvenimu ir atskleidžiančios miesto istoriją.
Miesto vaizdai – kitokie
Arkikatedra, Universiteto biblioteka ir Didysis kiemas, Pilies, Stiklių gatvės, bernardinų vienuolynas ir Šv.Mykolo bažnyčia, miesto gynybinė siena ir bastėja – tik kelios vietos, kuriose plėtojamas romano veiksmas ir kurias įkandin jo herojų aplanko ekskursijos dalyviai.
„Jei reikėtų pasirinkti vieną vietą, kur galėčiau būti perkelta laiko mašina, tai būtų Vilniaus katedra, nes ją sunkiausia rekonstruoti”, – prisipažino K.Sabaliauskaitė, kuriai rašant romaną reikėjo daug ką atkurti.
Ji priminė, kad XVII a. viduryje Katedra ir aplinkiniai kvartalai atrodė kitaip nei dabar.
„Katedra buvo barokinė, Valdovų rūmai jau sugriauti, gatvėje šalia Neries veikė patrankų liejyklos, ginklų kalyklos, ten šeimininkavo kareiviai.
O iš kvartalo kairiau prieš Katedrą sklido puvėsių tvaikas – ten buvo pelkynai ir prostitučių rajonas”, – tokį tuomečio Vilniaus vaizdą nupiešė rašytoja.
Aprašinėdama scenas Vilniaus universiteto Didžiajame kieme autorė taip pat turėjo suvokti, kad veiksmas vyksta ne prieš gražųjį dabartinį Šv.Jonų bažnyčios fasadą, bet priešais gotikinę bažnyčią, kuri apkalta pastoliais, lopoma po karo, o virš visko tvyro vėjo atnešamas žuvies kvapas iš netoliese esančio žuvų turgaus.
Ir studijavo, ir studentavo
Romane aprašytą siurrealistinę studentų procesijos sceną pūgoje ekskursijos dalyviai turėjo progą prisiminti Vilniaus universiteto bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje, kurioje saugomi senieji leidiniai, tarp jų – ir universitetui dovanotas LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos knygų rinkinys.
Vienos knygos iliustracija, vaizduojanti studentų procesiją, taip sužavėjo K.Sabaliauskaitę, bibliotekoje praleidusią ne vieną valandą, kad piešinys virto spalvingu romano epizodu.
„Negalėjau praleisti progos aprašyti studentų procesijos, juolab kad studentai buvo labai svarbus tuometės Vilniaus bendruomenės elementas. Kartais netgi baisus.
Jie ne tik studijavo, bet ir audringai studentavo. To meto dokumentuose išlikę daug informacijos apie muštynes, netgi virsdavusias riaušėmis, paleistuvavimą, šlaistymąsi gatvėmis. Norėdamas tai sutramdyti miesto magistratas buvo paskelbęs daug draudimų”, – pasakojo K.Sabaliauskaitė.
Nuo vienuolyno – prie bohemos
„Gerai, kad gyvename ne XVII amžiuje, antraip čia būtų pavojinga vaikščioti”, – įspėjo ekskursijos vadovė einant S.Skapo gatve.
Mat tuo metu šioje gatvėje buvo studentų bendrabučiai – bursos, iš kurių pro langus ant praeivių kartais pasipildavo akmenų kruša.
Romano heroję Uršulę autorė apgyvendino bernardinų vienuolyne, prie kurio stabtelėję ekskursijos dalyviai sužino daug detalių apie tuometį vienuolynų gyvenimą, juolab pati K.Sabaliauskaitė savo akimis matė ir refektoriumą, ir motinėlės kabinetą, ir buvusias celes – kai pastatas dar stovėjo apleistas, buvo ten pašniukštinėti.
O Stiklių gatvėje, kur bohemiškai gyveno knygos herojus Jonas Kirdėjus Birontas, ekskursantų laukia kitokie vaizdai. Lova su baldakimu, kortos, kaukolė, vynas – tipiškas barokinis interjeras, meistriškai nutapytas K.Sabaliauskaitės romano puslapiuose.
Smalsumą kurstė baziliskas
„Silva rerum” maršrutas baigiasi prie Vilniaus gynybinės sienos istorija apie mistinę būtybę baziliską – pusiau gaidį, pusiau driežą, kuris žudė žvilgsniu. Pasak K.Sabaliauskaitės, tai – labai renesansinis padaras, simbolizuojantis gaivalą.
„O kur baziliskas gyveno?” – tarsi vaikai smalsavo ekskursijos dalyviai.
Pasirodo, arba budelio name šalia gynybinės sienos, arba bastėjos rūsiuose.
„Rengdami šias ekskursijas siekiame parodyti tą senojo Vilniaus veidą, kurio nematome kasdien eidami pro šalį. Manau, kad ši ekskursija, ypač įdomi knygos gerbėjams, paskatins visuomenės domėjimąsi miesto istorija, kultūra ir menu.
Vilnius yra nepaprastai gražus ir turtingas, o autorės įžvalgos yra kelias, padedantis mums visiems tai suprasti”, – prasminga pramoga džiaugėsi Vilniaus turizmo informacijos centro vadovė Jolanta Beniulienė.