Iš silikono gaminama lėlė buvo smulkesnė nei vidutinių išmatavimų moteris.
A.Hitlerio prašymu buvo kreiptasi į Vengrijos aktorę Kathe von Nagy, kad ši „paskolintų“ savo išvaizdą. Norėta karius privilioti seksualia lėlės išvaizda, kad šie mieliau rinktųsi gumines moteris nei lytinių ligų kamuojamas prancūzes prostitutes.
Tačiau aktorė su pasiūlymu nesutiko. Nacių vadas reikalavo, kad lėlė būtų šviesiaplaukė mėlynakė – tikra arijų atstovė, tačiau galiausiai nuspręsta palikti kūrybos galimybę ir patiems kariams – pagal savo norus šie galėjo priderinti plaukų bei akių spalvą.
Sekso lėlė – Barbės įkvėpėja
Šiuos faktus atskleidęs rašytojas Graeme'as Donaldas tikino apie „Hitlerio lėles“ sužinojęs, kai ieškojo mergaičių mėgstamiausio žaislo – lėlės Barbės – prototipo.
Pasak rašytojo, 1959 metais pradėta gaminti Barbė yra kariams kurtų guminių moterų kopija.
Barbės kūrėjais save laikantys amerikiečiai Ruth ir Elliotas Handleriai niekad neslėpė fakto, jog Barbės įkvėpėja – Vokietijoje išrasta lėlė Lilli. Šios lėlės, jau pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, buvo pardavinėjamos kirpyklose bei naktiniuose klubuose.
„Ruth greičiausiai tik vėliau suprato, jog Lilli buvo ne vaikų, o suaugusiųjų žaisliukas. Tačiau vis dėlto ją panaudojo kurdama pirmąją Barbę“, – spėliojo G.Donaldas.
Lilli mylėjo ir aukšti pareigūnai
A.Hitleriui idėją dėl lėlių pasiūlė jo kolega, vienas iš nacių partijos vadų Heinrichas Himmleris, jau įpusėjus karui pareiškus susirūpinimą dėl karių sveikatos. „Didžiausias pavojus mūsų kariams Paryžiuje - prostitutės, tykančios jų ne tik baruose, šokių aikštelėsi, tačiau ir viešose vietose. Tai mūsų pareiga pasirūpinti, kad kariai nesusigundytų trumpais nuotykiais rizikuodami savo sveikata“, – 1940 metais kalbėjo vienas nacių vadų.
Teigiama, jog pradėjus gaminti lėles, pats H.Himmleris savo kariams jų užsakė pusšimtį.
Lėlės didžiausią paklausą turėjo vokiečių okupuotoje Prancūzijos Džersio saloje.
Tačiau 1942 metais projektas buvo nutrauktas – vokiečių kariai pradėjo gėdintis šių „žaisliukų“, nenorėjo britų karių paniekos.
Rašytojas G.Donaldas teigė, jog netrukus lėlės buvo užmirštos – dar nepasibaigus karui jas buvo nustota gaminti, galiausiai bombardavus Dresdeną buvo susprogdintas ir lėlių fabrikas.