Už šį įstatymą balsavo 49, o prieš buvo 25 parlamentarai. Kalifornija – pirmoji JAV valstija, priėmusi tokį nutarimą.
Neteisinga atsiriboti nuo visos grupės žmonių
Šioje valstijoje jau veikia nutarimas, įpareigojantis mokyklose dėstyti apie moterų, taip pat apie rasinių ir etninių grupių, kurie anksčiau buvo diskriminuojami, pasiekimus žmonijos istorijoje.
Naujo įstatymo projekto šalininkų tvirtinimu, tokia tvarka sustiprins seksualinių mažumų teises.
„Neteisinga būtų iš istorijos išbraukti arba atsiriboti nuo visos grupės žmonių“, – sakė Homoseksualų ir heteroseksualų aljanso vadovė Carolina Live.
Kitaip mano prieš šio įstatymo projektą balsavęs respublikonas Donaldas Wagneris. Jo tikinimu, dėstant apie netradicinės seksualinės orientacijos žmonių pasiekimus bus propaguojamos seksualinės mažumos, o ne mokoma istorijos.
Naują įstatymą priimti paskatino ir incidentas mokykloje
Jei įstatymas ir įsiteisės, praeis nemažai laiko, kol jis pasieks moksleivius. Kalifornijos mokslo ir švietimo departamento duomenimis, dėl finansinės krizės valstijoje nauji vadovėliai bus išleisti ne anksčiau kaip 2015 metais.
Taip pat manoma, kad priimti šį projektą paskatino ir vienoje mokykloje įvykęs incidentas, kai paauglys nušovė savo bendraklasį vien dėl to, kad šis buvo gėjus.
Homoseksualų indėlis šalyje nutylimas
Jau seniai neoficialiai aptarinėjamos temos apie homoseksualų indėlį JAV istorijoje. Kai kurie tyrėjai norėtų žinoti, kodėl gėjų, lesbiečių ir biseksualų indėlis šalyje viešai nutylimas, nors pastarųjų Amerikoje būta dar iki kraštą atrandant Kolumbui.
Kultūrologas Michaelis Bronskis savo knygoje „Homoseksualizmo istorija JAV“ (A Queer History of the United States) rašo, kad daugiau kaip prieš 500 metų homoseksualai aktyviai dalyvaudavo visuomenės gyvenime. „Tarp jų buvo didžių šalies žmonių – pradedant Emily Dickinson ir Calamity Jane. Tarp pat – Abrahamas Lincolnas bei Eleanor Roosevelt“, – teigė knygos autorius.
M.Bronskis taip pat tvirtina, kad Amerikoje gėjams buvo skirta istorinė misija – išsklaidyti puritoniškumą ir seksualinę netoleranciją.
Homoseksualumą įprastu reiškiniu laikė ir indėnai
Kol Kolumbas nebuvo į kraštą įkėlęs kojos, Šiaurės Amerikoje gėjams gyventi buvo daug saugiau nei pastaruosius kelis šimtmečius. Istorijos šaltiniai, kuriuos pateikia M.Bronskis, liudija, kad dauguma indėnų genčių į homoseksualumą žiūrėjo kaip į įprastą reiškinį.
„Jei jie pastebėdavo, kad berniukas turi moteriškų savybių arba labiau mėgsta žaisti mergaitiškus žaidimus, pasodindavo jį tarp mergaičių, rengdavo kaip mergaitę, kartu su jomis auklėdavo ir net išleisdavo už vyro, – teigė knygos autorius. – O moteris, kuri vadovaudavo vyrams mūšiuose ir turėdavo keturias žmonas, būdavo gerbiama vado.“
Homoseksualus palaikydavo visais laikais
„Užtat europiečiai į juos žiūrėjo su pasišlykštėjimu ir gujo indėnų homoseksualizmą jėga. Taip su homoseksualais JAV buvo elgiamasi ir vėliau“, – savo knygoje rašo M.Bronskis.
Anot jo, puritonai į Ameriką atplaukė, nes galvojo, kad Anglija pavirto sifiliu sergančių palaidūnų viešnamiu.
Tiesa, knygos autorius neslepia, kad visais laikais buvo homoseksualus palaikančių žmonių. 1624 m. Thomo Mortono vadovaujama žmonių grupė šiandieninio Bostono pakraštyje įkūrė Merimaunto miestą ir centrinėje jo aikštėje pakabino 80 metrų ilgio falą. Šio miesto gyventojai susidraugavo su vietos indėnais, kai kurie net sukūrė su jais šeimas.
Pagrindinį homoseksualų reikalavimą suformulavo ir Vilniuje gimęs anarchistas
„1782 m. būdama 22 metų Deborah Samson Gannett užsivilko vyriškus drabužius ir užsirašė į armiją Roberto Shartliffo vardu. Ji drąsiai kovėsi keliuose mūšiuose iki tol, kol buvo sužeista ir paaiškėjo jos lytis“, – rašoma M.Bronskio knygoje. Jos memuarai tapo bestseleriu.
Buvo ir daugiau karuose besikovusių moterų, apsirengusių vyriškais drabužiais. Kai kurios iš jų net gavo karo veteranų vardo pensijas.
Anot M.Bronskio, atvira diskusija apie homoseksualizmą Amerikoje prasidėjo XIX–XX amžiuje anarchistų dėka, kai Aleksandras Berkmanas, gimęs Vilniuje, ir Emma Goldman suformulavo pagrindinį reikalavimą: intymių santykių tarp tos pačios lyties atstovų abipusiu susitarimu negali reguliuoti jokie įstatymai. Įdomiausia tai, kad beveik visi šie kovotojai už sekso laisvę buvo heteroseksualūs.