Anot R.Adomavičiaus, muziejaus ekspoziciją sudarytų iš
vilniečių surinkti eksponatai, rašo „Vilniaus diena“.
„Daug kas turi įvairių šimtmečiais ir dešimtmečiais saugotų
relikvijų namie. Yra nemažai su Vilniumi susijusių eksponatų.
Aišku, tai būtų ilgas procesas, bet palengva pasiektume norimą
rezultatą. Aš manau, kad medžiagą ekspozicijoms mes surinktume
gana greitai. Žmogus laiko kokį nors su miesto istorija susijusį
dalyką, kuris namie nereikalingas, tik vietą užima. O iš tikrųjų
tai vertingas ir įdomus visiems daiktas“, - dėstė vicemeras.
„Muziejuje bus ypatinga relikvija iš užsienio“, - intrigavo jis.
Dėl eksponatų ramus vicemeras pripažino, kad „paties statinio
idėja dar tik diskusijų plotmėje“. Jo teigimu, su miesto vadovu jau
pradėta kalba apie Vilniaus miesto istorijos muziejaus steigimą.
Esą šiuo metu sprendžiamas esminis klausimas, ar toks muziejus bus
pradėtas kurti.
„Mes su meru jau esame kalbėję apie tai. Tai labai rimtas
dalykas. Mano nuomone, tiesiog būtinas miestui objektas,
atskleidžiantis ir parodantis jo istoriją. Dabar svarbiausia
išspręsti esminį klausimą: darom ar nedarom. Jei darom, pradėti
burti darbo grupę. Daug ką reikia dar padaryti. Yra nemažai
pritariančių, kad šito reikia“, - pasakojo R.Adomavičius.
Kol nepriimtas galutinis sprendimas, atvira lieka ir finansinė
reikalo pusė. Milijoninių skolų naštos slegiamos savivaldybės
atstovui šis klausimas neatrodo esminis.
„Kada, kaip, kur ir iš kur bus paimtos lėšos - visa tai
detalės. Daug ką galima padaryti ir iš entuziazmo. Yra daug
žmonių, pasiryžusių dalyvauti darbo grupėje, kuriant muziejų,
svarstant visus su tuo susijusius klausimus“, - tikino pašnekovas
Rotušės ceremonmeistras, menotyrininkas Saulius Pilinkus sakė,
kad miesto istorijos muziejaus idėja Vilniuje nenauja. Apie ją
kalbama jau nuo XIX amžaisu. Būta svarstymų tokį muziejų kurti ir
tarpukariu, kai Vilnių valdė lenkai. Pasak S.Pilinkaus, norint rasti
įdomių eksponatų, gali tekti gerokai paplušėti.
„Autentiškų eksponatų beveik nėra. Nėra tokios ypatingos
„relikvijos“, kuris patrauktų lankytojus. Dauguma visų eksponatų
buvo surinkta į Eustachijaus Tiškevičiaus sukurtą Vilniaus
senienų muziejų, kurio pagrindu susikūrė Lietuvos nacionalinis
muziejus. Dabar reikėtų ieškoti kitų kelių, norint
išpopuliarinti naująjį muziejų. Galėtų sudominti lankytojus
interaktyvios programos. Galbūt galėtų pagelbėti ir Vilniaus
vaizdų bankas“, - teigė jis.
Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas įsitikinęs, kad
Vilniaus miesto istorijos muziejus, jeigu jis bus kuriamas kaip
„daiktų sankrūva“, tebus bergždžias jėgų švaistymas. Anot
pašnekovo, jau egzistuoja virtualus sostinės istorijos muziejus,
tačiau ir jis nesulaukia deramo dėmesio.
„Ką žmonės žiūrės tame muziejuje? Jei jie net nežiūri
virtualaus. Nori kurti, tegu kuria. Bet jei tai bus tradicinis
muziejus, aš su tuo nesutinku. Absoliuti nesąmonė. Ta daiktų
„sankrūva“ gali būti studentams, ir viskas. Istoriją galima
įdomiai pateikti, bet apie tai reikia mąstyti. Virtualus daiktas ir
yra tam. Mes sukūrėme virtualų muziejų, o dabar reikia galvoti
toliau“, - dėstė profesorius