Archeologo Zenono Baubonio vadovaujama tyrimo grupė kasinėdama sinagogos liekanas atrado daug istorinės ir kultūrinės vertės palikimo.
„Svarbiausiais archeologinių tyrimų metu surastais radiniais laikome paties sinagogos pastato fragmentų atradimą, nes iki tyrimų nebuvo žinoma, ar kas liko po karo metais vykdytų bombardavimų, sovietmečių griovimų ir vėliau sekusių pastatų ir inžinerinių komunikacijų statybos darbų“, - kalbėjo Z.Baubonis.
„Viename tirtų plotų rasta įėjimo į sinagogą iš kiemo pusės vieta, kitame – svarbiausio sinagogos apeigų centro – bimos pietinės kolonos dalis. Pietrytinėje sienoje rasta švenčiausia sinagogos toros saugojimo vieta – aron ha kodešo vieta. Trečiojoje perkasoje lokalizuota Didžiosios sinagogos rytinio kampo vieta. Kadangi pastatas buvo du metrus įleistas į žemę, išliko dalis žemiau gatvės lygio buvusių sienų, grindų fragmentai.
Be šių atradimų, dviejų metrų storio griuvenų sluoksnyje surasta nemažai įvairaus laikmečio glazūruotos buitinės keramikos, koklių fragmentų, monetų. Taip pat pavieniai žydiškų knygų apkalai, keletas retesnių emaliuotų stiklo šukių“, - pasakojo archeologas.
Darbo grupės pirmininkas, kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras ir projekto sumanytojas Emanuelis Zingeris susirinkusiems žurnalistams sakė: „Atsitiktinai, padedami Dievo ir geriausių mūsų archeologų suradome švenčiausią vietą, kurioje meldėsi viso pasaulio žydai.
Žydams ši vieta, ko gero, antroji pagal svarbą vieta po Jeruzalės Šventyklos. Didžioji sinagoga yra Šiaurės Jeruzalės širdis. Norėčiau padėkoti, kad sovietmečiu, tą pačią naktį po sinagogos susprogdinimo, lietuvių muziejininkai, rizikuodami gyvybėmis, įslinko į griuvėsius ir išnešė visą altoriaus originalų papuošimą, šventraščių laikymo vietos apipavidalinimą. Ypač dėkingas Pauliui Galaunei, kuris buvo vienas garsiausių tų laikų muziejininkų, kurie tikėjo, kad šios vertybės yra ne tik žydų, bet ir lietuvių tautos istorija.“
Šie reliktai šiuo metu eksponuojami Žydų muziejuje ir juos gali pamatyti kiekvienas.
Vilniaus Didžioji sinagoga statyta XVII a. 4-5 dešimtmetyje, vėliau ne kartą plėsta ir rekonstruota. Sinagoga buvo didžiausia visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Priešais ją 1758 metais buvo pastatytas Gaono namas, kuris vėliau perstatytas į Gaono sinagogą.
Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga buvo sugriauta, o sovietmečiu, po 1953 metais patvirtinto Vilniaus generalinio plano, 1955-1957 metais kartu su aplinkinių pastatų liekanomis galutinai sulyginta su žeme.
Kadangi sinagogos vietoje šiuo metu stovi Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, buvo baiminamasi, kad aron ha kodešo niša bei kiti svarbūs paminklai nebūtų po mokyklos pamatais.
Z.Baubonis bandė raminti susirinkusių žydų ir istorijos bei archeologijos mėgėjų džiaugsmą teigdamas, kad atkastus griuvėsius teks užpilti smėliu.
„Svarbiausia nedaryti skubių sprendimų, restauruoti šią vietą galima tik prieš tai užpylus smėliu, kitu atveju pirmieji šalčiai ir lietūs sunaikins tai, kas dar yra likę. Norint restauruoti ir eksponuoti šį turtą, pirmiausia jį reikia apsaugoti nuo vandens bei palaikyti teigiamą temperatūrą“, - kalbėjo archeologas.
Premjeras Andrius Kubilius susirinkusiems kalbėjo: „Vilniuje visada buvo kultūrų ir bendruomenių įvairovė. Ypač stipri buvo žydų kultūra, tad šios sinagogos sunaikinimas – tragedija visiems. Tai, kad mes bandome susigrąžinti savo paveldą, yra labai svarbu. Vilniaus Didžioji sinagoga yra tai, kuo Vilnius gali didžiuotis.“
E.Zingeris teigė, kad labiausiai norėtų atkastą sinagogą eksponuoti po stiklu, tačiau tolimesnes pritaikymo eksponavimui galimybes nagrinės ministro pirmininko sudaryta darbo grupė.
Didžiosios sinagogos kasinėjimo darbus ketinama baigti iki rugsėjo pradžios, kad nebūtų sutrukdytas šalia esančios mokyklos mokymo procesas.