Generalinė prokuratūra M.Golovatovo paleidimą vertina kaip grubų ES teisės aktų pažeidimą, Austrija tikina gavusi neaiškų arešto orderį (papildyta 21 val. 50 min., 2 video)

Dėl Sausio 13-osios žudynių įtariamą buvusį KGB karininką paleidusi Austrija nepaisė europinio solidarumo Lietuvai tokioje svarbioje byloje, šeštadienį pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

„Austrija šiuo atveju nepaisė europinio solidarumo Lietuvai tokioje svarbioje byloje“, - ministro pirmininko žodžius BNS perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

Taip atostogas pradėjęs Vyriausybės vadovas įvertino austrų sprendimą nepraėjus nė parai po sulaikymo paleisti Rusijos pilietį Michailą Golovatovą, kuris vadovavo „Alfa“ būriui, 1991 metais sausį šturmavusiam Lietuvos televizijos bokštą.

Austrija teigia gavusi neaiškų Europos arešto orderį

Austrija teigia gavusi neaiškų Europos arešto orderį ir todėl nusprendusi paleisti Sausios 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB pareigūną Michailą Golovatovą.

„Teiginiai orderyje nėra pakankami sprendimui dėl suėmimo“, - naujienų agentūra AFP cituoja Teisingumo ministerijos atstovą Peterį Pullerį.

Pasak jo, Austrijos prokurorai paprašė papildomos informacijos iš Vilniaus, „bet nieko konkretaus negauta“. Diplomatinis šaltinis AFP sakė, kad M.Golovatovo buvo paprašyta palikti šalį.

Dėl tokio Austrijos sprendimo į Europos Sąjungos instancijas kreiptis reikėtų nedelsiant, mano europarlamentaras Vytautas Landsbergis. "Kokia čia yra Europos Sąjungos narė, kuri atvirai laužo Europos teisę pataikaudama trečiajai šaliai", - sakė jis Lietuvos radijui.

Pirmadienį, liepos 18 dieną, Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nurodymu į URM bus iškviestas Austrijos ambasadorius Lietuvoje, kuriam bus įteikta Lietuvos nota dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje paleidimo.

Liepos 15 d. Lietuvos pareigūnai informuoti, kad liepos 14 d. Austrijoje pagal 2010 m. spalio 18 d. išduotą Europos arešto orderį buvo suimtas įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis Michailas Golovatovas.

Liepos 15 d. vakare Lietuvos užsienio reikalų ministras telefonu kalbėjosi su Austrijos kolega Michaelu Spindeleggeriu. Pokalbio metu A.Ažubalis pareiškė tikintis, kad Austrija, priimdama sprendimą dėl įtariamojo išdavimo Lietuvai, laikysis tarptautinės teisės principų ir nustatytos praktikos.

Pokalbio metu Audronius Ažubalis priminė savo kolegai, kad Lietuva už nepriklausomybės atkūrimą prieš 20 metų sumokėjo labai didelę kainą, ir pabrėžė, kad Sausio 13-osios byla ir teisingumo įvykdymas yra nacionalinės svarbos klausimas.

Naktį iš liepos 15 d. į liepos 16 d. Lietuva jau gavo patvirtinimą, kad sulaikytasis paleistas.

“Lietuvos oficialieji pareigūnai, Lietuvos žmonės ir Sausio 13-sios aukų artimieji tikisi, kad Austrija, kaip ir kitos ES partnerės, jautrius ir svarbius klausimus sprendžia preciziškai laikydamasi tarptautinių teisės normų. Laukiame įtikinamo Austrijos paaiškinimo, vadovaujantis kokias argumentais buvo priimtas sprendimas ir kodėl jis priimtas taip greitai”, – sprendimą teikti notą komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

"Europos arešto orderis, kurio naudojimo tvarką nustato Europos sistema, atitinkamas reglamentas, sako vieną paprastą dalyką: valstybė, kuri prašo kitos valstybės - Europos Sąjungos narės išduoti asmenį, sulaikytą pagal šitą Europos arešto orderį, turi iki 40 dienų laiko terminą pateikti informaciją valstybei, kuri yra sulaikiusi tą asmenį. Lietuvai šiuo atveju buvo duotas sunkiai man dabar suprantamas kelių valandų terminas", - sakė A.Ažubalis.

Austrijos užsienio reikalų ministras atsakė žinąs esančią situaciją, tačiau čia viską sprendžia teismai. A.Ažubalis teigė kolegai pabrėžęs, kad Austrija, prieš priimdama sprendimą, pasižiūrėtų į visus savo prisiimtus įsipareigojimus, į tai, ką sako Europos arešto orderis, jo naudojimo tvarka.

Lietuvos radijo paklaustas, kokių priemonių, be notos įteikimo, dar gali imtis Lietuva, ministras A. Ažubalis sakė nesąs teisininkas, tačiau, anot jo, savitarpio teisinės pagalbos klausimai yra nagrinėjami ES vidaus reikalų ir teisingumo taryboje. "Aš manau, kad šiuo atveju, jeigu Lietuva gaus iš Austrijos atsakymą, kuris tikrai mūsų netenkins, tai, be jokio abejonės, šis klausimas turėtų būti svarstomas ES vidaus reikalų ir teisingumo taryboje, kad toks precedentas ateityje nepasikartotų", - teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Jis sakė kol kas sunkiai suprantąs tokį Austrijos sprendimą. Anot ministro, Europos Sąjungos derybų mandate su Rusija dėl naujos sutarties yra įrašytas punktas, derybinė nuostata, kad ES sieks visapusiško Rusijos bendradarbiavimo su Europos valstybėmis baudžiamosiose bylose. To, deja, nėra, tai yra siekiamybė, ir ES valstybės žino, kaip sunku bendradarbiauti su Rusija, tą žino ir įtariamąjį paleidusi Austrija, dalyvaujanti šiose derybose.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad M.Golovatovas grįžo į Maskvą.

"Viskas gerai, grįžau į Maskvą vėlai vakare, dabar ilsiuosi", - „RIA Novosti“ žurnalistams sakė M.Golovatovas. Pasak jo, Austrijos pareigūnai gerai žino, kas 1991 metų sausio 13 dieną vyko Vilniuje. Jis apgailestavo, kad Lietuva vis dar ieško kaltininkų.

Austrija paleido įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietį Michailą Golovatovą, kuris buvo sulaikytas šioje šalyje liepos 14-ąją pagal išduotą Europos arešto orderį, ne be politinio spaudimo. Tokios galimybės neatmetė šeštadienį spaudos konferenciją surengęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera. Anot jo, sunku taip teigti, bet yra požymių, kad galimai ne be politikų pagalbos tokie sprendimai buvo priimti.

Pasak A.Neveros, informacijos iš Austrijos Respublikos perdavimo tempai, laikas iš esmės rodo, kad Austrija ketino kuo skubiau atsikratyti jiems kilusių problemų dėl Michailo Golovatovo sulaikymo.

"Mes manome, pagal tai, kokio pobūdžio raštai iš jų yra atėję į Lietuvos Respubliką, ir pagal tai, kokią informaciją mes jiems pateikėme, sprendimai galėjo būti kitokie", - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

„Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Austrijos Respublikos kompetentingų institucijų veiksmus dėl Europos arešto orderio išduoto M.Golovatovo vykdymo vertina kaip grubų Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimą“, - sakoma prokuratūros pranešime spaudai.

Pasak prokuratūros, įtariamasis buvo sulaikytas mažiau negu parą, o Austrijos policijos nacionalinis Šengeno padalinys pateikė informaciją, kad sulaikymas nebuvo pratęstas dėl duomenų stokos. Tačiau pagal Austrijos įstatymus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos, o asmeniui išduotas Europos arešto orderis yra pagrindas spręsti klausimą dėl suėmimo atitinkamam asmeniui taikymo.

Generalinė prokuratūra teigia per įmanomai trumpiausią laiką, penktadienį Austrijos institucijai perdavusi prašomą ir papildomą informaciją - Europos arešto orderio vertimą į vokiečių kalbą, informaciją anglų kalba apie M.Golovatovui inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir patvirtinimą, kad pateiks visą reikiamą informaciją, kuri būtina sprendžiant M.Golovatovo perdavimo klausimą Lietuvai.

Be to, iki šiol Lietuvos generalinėje prokuratūroje joks oficialus pranešimas apie prašymą dėl papildomos informacijos iš Austrijos teisingumo ministerijos negautas.

„Šioje Europos arešto orderio vykdymo stadijoje minėta informacija niekada ir nei vienos Europos Sąjungos valstybės narės nebuvo reikalaujama, o Austrijos policijos nacionalinis Šengeno padalinys tikslaus informacijos pateikimo termino nebuvo nustatęs“, - teigia Generalinė prokuratūra.

Generalinė prokuratūra apie pažeidimą nurodė informavusi Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir paprašė nustatyta tvarka informuoti Austrijos Respublikos kompetentingus pareigūnus. Informacija apie Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimą artimiausiu metu bus perduota ir Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucijai Eurojustui bei Austrijos Respublikos teisingumo ministerijai, teigia prokuratūra.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pranešė, kad dėl Austrijos sprendimo paleisti į laisvę Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB pareigūną, Rusijos pilietį M.Golovatovą Austrijai bus įteikta nota.

„Laukiame įtikinamo Austrijos paaiškinimo, vadovaujantis kokias argumentais buvo priimtas sprendimas ir kodėl jis priimtas taip greitai“, – pranešime spaudai šeštadienį pareiškė ministras Audronius Ažubalis.

Oficialiame pranešime spaudai URM nurodė, kad kol kas Lietuvai nėra žinomi Austrijos sprendimo motyvai. Tačiau vienas Lietuvos diplomatas BNS šeštadienį sakė, kad „esama įtarimų, jog Austrijai spaudimą darė Rusija“.

Pats M.Golovatovas Rusijos žiniasklaidai šeštadienį pranešė jau grįžęs į Maskvą.

Ketvirtadienį pagal Europos arešto orderį Austrijoje sulaikytas M.Golovatovas per 1991 metų Sausio įvykius vadovavo „Alfa“ būriui, šturmavusiam Lietuvos televizijos bokštą.

1991 m. sausio 13 d. naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip tūkstantis buvo sužeisti. Dėl šių įvykių buvo nuteisti šeši žmonės, bet dar kelios dešimtys nuo teisingumo slapstosi Rusijoje ir Baltarusijoje. Lietuva šioje byloje nori apklausti ir buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

Skubotas M.Golovatovo paleidimas - visiškai nepateisinamas

Pagal Europos arešto orderį Austrijoje suimto įtariamojo Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečio Michailo Golovatovo skubotas paleidimas - visiškai nepateisinamas, pažymi Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė.

"Austrijai yra žinoma, kad Sausio 13-osios byla Lietuvai yra nacionalinės svarbos klausimas, joje įtariamiesiems inkriminuojamos veikos yra kvalifikuojamos kaip karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui. Todėl skubotas Austrijos pusės sprendimas paleisti įtariamąjį tokios kategorijos byloje yra visiškai nepateisinamas. Paprastai sprendimus dėl įtariamųjų perdavimo kitai ES šaliai narei Austrijos institucijos priima per daug ilgesnį laikotarpį - nuo 10 iki 40 dienų", - teigiama europarlamentarės biuro Eltai atsiųstame komentare.

Šiuo metu, anot jos, įtariamasis jau yra Rusijos Federacijos teritorijoje, o jo paleidimo priežastys ir skubotumas nėra įtikinamai paaiškinti.

"Austrijos pusei, matyt, sunku paaiškinti, kad KGB pulkininką saugo nematoma, bet toli siekianti ranka iš ES užribio ir baimė susipykti su strateginiu partneriu energetikoje, nuo kurio priklauso Austrijos kaip rusiškų dujų paskirstymo centro Europos Sąjungoje ambicijos", - teigia europarlamentarė R. Mokrūnaitė.

Pasak jos, stojimo į ES derybų tam tikroms Balkanų šalims pagrindinė sąlyga buvo įtariamųjų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui bylose sulaikymas ir perdavimas teismui. "Kaip galime reikalauti iš kitų, jei ES viduje nesilaikome savo pačių reikalavimų? Nuo ko priklauso įtariamųjų ekstradicija - nuo teisės viršenybės, teisingumo ir moralės principų, ar nuo nacionalinių interesų? Nejauku, kai kyla abejonių, ar nėra taikomi dvigubi standartai karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui bylose", - sako R.Morkūnaitė.

Net jei Austrija pateiks paaiškinimą, pasak europarlamentarės, jau įvyko nepataisomas faktas - dėl Austrijos neapgalvoto veiksmo prarasta galimybė pasistūmėti į priekį šioje Lietuvos žmonėms ir Europos Sąjungos pamatinėms vertybėms ypač svarbioje byloje.

"Šiais metais minint Sausio 13-osios įvykių 20-ąsias metines, žuvusiųjų artimiesiems, nukentėjusiesiems ir visiems Lietuvos nepriklausomybės rėmėjams buvo suduotas skaudus smūgis, netikėtas, nes Austrija ir Lietuva priklauso tai pačiai teisės viršenybės, solidarumo ir teisingumo principus deklaruojančiai Europos Sąjungai", - apgailestauja Europos Parlamento narė R.Morkūnaitė.