Žiūrėkite reportažą.
„Jau padarėme daugiau nei pusę laivo, kurį ketiname nuleisti į vandenį po trijų savaičių“, – džiaugiasi Vytinės laivo idėjos sumanytojas Simas Knapkis.
Prie šio darbo daug prisidėjo Jūros muziejus, Lenkijos jūrų muziejus Gdanske ir jo direktorius Jerzis Litvinas, taip pat Rostoko universiteto docentas Michaelis Strigmanas bei Baltarusijos mokslininkai.
Laivui statyti naudojama tik lietuviška mediena. Daugiausia naudojama pušis, taip pat ąžuolas, kuris atgabentas iš Rusnės.
Burlaivio ilgis sieks 20 metrų, o laivo svoris - 30 tonų. Tačiau darbus atlieka tik septyni žmonės. Vienas statytojų - Audronius Skurvydas, baidare perplaukęs Baltijos jūrą, - atlieka dailidės darbus ir džiaugiasi, kad kai vertybėmis pagrįstas hobis gali tapti darbu, daugiau nieko nebereikia.
Planuose – kelionės iki Karaliaučiaus
Prie laivo statybos daug prisideda vokietis M.Strigmanas. Jis yra laivybos specialistas, tad ne tik stebi, bet ir rašo apie tai mokslinį darbą bei pataria laivadirbiams. Viena jo idėjų - kad lietuvių pastatytas laivas keliautų prekiniu keliu nuo Kauno iki Karaliaučiaus. Tačiau viena iš didžiausių problemų – laivo transportavimas.
Vis dėlto pagrindinis vieno iš laivo statybos iniciatorių Roberto Volosevičiaus tikslas yra, kad laivas ne tik išvystų plačiuosius vandenis, bet kad tai būtų tarsi muziejus - tiek išore, tiek vidumi.
Šis laivas – tai daugiau nei ekspozicija: galima bus apžiūrėti duonkepę, metalinę krosnelę, virdulius. Bus vykdomos edukacinės ekskursijos, kurių metu bus rodomas ir istorinis filmas. Įėjimas į laivą bus mokomas, tačiau kaina – simboliška.
„Nors laive bus daug eksponatų, tačiau svarbiausia žmonės“, – pabrėžia R.Volosevičius.