Pakanka žvilgtelėti į Amžinojo miesto simbolį, ir be restauravimo specialistų komentarų bus aišku – Koliziejui blogai.
Didžiulis elipsės formos amfiteatras – spalvotas tarsi gepardo kailis. Tamsiai pilkas, beveik juodas iš tos pusės, kur Imperijos forumų gatve lekia beprotiškas mašinų srautas.
Korėtas travertino akmuo, iš kurio suręsta antikos arena, šviesėja ten, kur nėra judėjimo – iš Konstantino arkos pusės.
Taigi kada grius Koliziejus? Ar dar turime šiek tiek laiko? Juokas juokais, bet žymiausias Romos statinys iš tiesų po truputį byra.
80 metais po Kristaus gimimo atidarytos Flavijų arenos gabalas – maždaug pusmetris tinko – pastarąjį sykį ant grindinio tėškėsi praėjusiais metais.
Laukia imperatoriaus
Nuo pat ankstyvo ryto iki vakaro prie įėjimo į Koliziejų raitosi ilga daugiatautė eilė.
Per metus Flavijų dinastijos amfiteatro didybe užeina pasigrožėti maždaug tiek lankytojų, kiek visoje Lietuvoje neseniai buvo gyventojų – 3,2 milijono.
„Kodėl jis toks nešvarus ir pajuodęs?” – stebisi ne vienas užsienietis, sumokėjęs 9 eurus (maždaug 31 litą) už bilietą.
„Todėl, kad dar neatėjo Diego”, – visomis užsienio kalbomis pastaruoju metu juokauja „gladio” – trumpu plastikiniu kardu ginkluotas pseudolegionierius, siūlantis nusifotografuoti.
Beje, Diego irgi imperatorius. Jo imperija – turtinga avalynės ir drabužių bendrovė, kurioje dirba 2,2 tūkst. žmonių.
Tiesa, Diego Della Valle – ne Romos gyventojas, jis – iš Askoli Pičeno miesto netoli Adrijos jūros. Šis provincialas ir išgelbės Koliziejų.
Netrukus sostinės architektūros šedevras susigrąžins savo tikrąją spalvą – taps baltas.
Didžiausias priešas – žmogus?
Romoje kalbama, kad „ponas Tod’s” – taip italai vadina batų imperijos „Tod’s” prezidentą D.Della Valle – Romoje atsidūrė pačiu laiku.
Dar keleri metai, ir du tūkstantmečius ištvėrusį Koliziejų galėjo ištikti būklė, palyginama nebent su žmogaus koma.
Imperatoriaus Vespasiano 72 metais po Kristaus gimimo pradėta statyti pramogų arena veikė pagal paskirtį penkis šimtus metų.
Tai buvo inžinerinės technikos stebuklas, kuriam ilgą laiką nebuvo lygių pasaulyje: su liftais, susukamu audeklo stogu, prabangiomis ložėmis ir griežtais saugumo reikalavimais. Antikinės Romos projektuotojų apskaičiavimu, 50 tūkstančių žiūrovų evakavimas gaisro atveju turėjo užtrukti ne ilgiau kaip 5 minutes.
Koliziejus atlaikė daugybę gaisrų ir keletą žemės drebėjimų. Bet didžiausiu architektūros šedevro priešu tapo ne stichijos siautėjimas, o žmogus.
Viduramžiais Romos gyventojams buvo įprasta namus remontuoti naudojant balto travertino blokus iš apleisto Koliziejaus. Jeigu ne tvirta arenos konstrukcija, amfiteatras, matyt, būtų išnešiotas gabalas po gabalo.
Šiais laikais Koliziejaus luitų niekas negrobsto. Tačiau atsirado kitas priešas – automobiliai.
„Per vieną valandą ties amfiteatru pralekia 2–3 tūkstančiai mašinų, tarsi Koliziejus dunksotų ne greta Palatino kalvos, o greitkelio pašonėje”, – aiškina „Lietuvos rytui” ypatingasis vyriausybės komisaras archeologijai Roberto Cecchi.
Šio eksperto teigimu, automobilių sukeliamas smogas lėtai, bet užtikrintai naikina korėtąjį travertiną.
„Kyla pavojus, kad statybinę medžiagą, iš kurios pastatyta antikos arena, apniks vadinamasis akmens vėžys. Tai toks anomalus akmens irimo procesas, kurį stiprina smogas ir vibracija”, – sako vyriausybės komisaras.
„Tod’s” nenori partnerių
Kai specialistai prabilo apie Koliziejui gresiantį „akmens vėžį”, Roma nutarė nelaukdama gelbėti Amžinojo miesto simbolį.
Skubus „ligonio” gydymas, restauratorių nuomone, turėtų kainuoti maždaug 22 milijonus eurų (75 mln. litų).
Romos savivaldybė pradėjo diskusijas: kaip pačiame ekonomikos krizės įkarštyje greitai gauti didelius pinigus.
Tada į priekį ir žengė batų imperijos savininkas D.Della Valle. Garsių prekės ženklų „Tod’s”, „Hogan”, „Fay” kūrėjas pasisiūlė pats vienas gelbėti Flavijų dinastijos amfiteatrą.
Verslininkas pateikė tik vieną sąlygą: „Visus pinigus, reikalingus Koliziejaus restauravimo darbams, skirsiu aš ir mano šeima. Jokių kitų dalyvių.”
Roma iš pradžių apstulbo.
Kas tai – arogantiška beprotybė ar nuoširdus noras gelbėti unikalų architektūros paminklą? O gal gudrus verslo planas? Gal šis turtuolis ne tik suremontuos, bet ir galiausiai privatizuos Koliziejų?
Pasirengęs didelėms išlaidoms
Milijardierius D.Della Valle papasakojo „Lietuvos rytui”, kaip ir kodėl nutarė imtis Koliziejaus.
„Prieš kelis mėnesius man paskambino Romos meras Gianni Alemanno ir paklausė, ar aš nenorėčiau prisidėti prie Koliziejaus restauravimo finansavimo.
Nutariau pasitarti su broliu Andrea. O kai G.Alemanno man patvirtino, kad grupė „Tod’s” taps vienintelė, kuriai bus patikėta remti restauravimo projektą, aš išsyk pasakiau „taip”, – pasakojo turtuolis.
– Kodėl madingų batų gamintojas staiga ėmė ir atsigręžė į antiką?
– Rūpintis savo šalies įvaizdžiu, jos kultūros paveldu man yra garbė ir pareiga.
Juk grupė „Tod’s” visame pasaulyje pristatoma su etikete, kurioje parašyta: „Pagaminta Italijoje.”
– Kas toliau?
– Aš įsivaizduoju taip: jeigu pavyktų įgyvendinti keturias penkias tokio lygio tarptautines operacijas kaip Koliziejaus restauravimas, šimtą nacionalinės reikšmės projektų, tada pasaulis pradės suprasti, kad ši šalis yra gyva, kad ji žygiuoja į priekį.
Mecenatu būti nelengva
Laiminga istorijos pabaiga? Ne taip greitai.
Mecenato likimas – nelengvas. Jeigu mažai duodi – blogai. Jeigu išvis neduodi – dar blogiau.
O jeigu daug – nėra galo polemikai.
„Gladiatorius Diego” – taip bičiuliškai Romoje pravardžiuoja milijardierių D.Della Valle – mainais už Koliziejaus vardo garsinimą nenori nieko. Na, nebent kalbėsime apie jo paties vardo garsinimą, kuris šiuo atveju tiesiog neišvengiamas.
Tačiau būtent tai, kad milijardierius neprašo nieko materialaus, kai ką labai nervina ir net kursto sąmokslo teorijas.
Yra net tokių, kurie sako, kad tegu verčiau griūva arena, bet batų su paduose įspausta Koliziejaus elipse nebus.
Dėl tų 25 milijonų eurų taip pat įpyko Florencija. Kodėl Romai, o ne Toskanos sostinei? Ir kodėl ne „Tod’s” grupės remiamai futbolo komandai „Fiorentina”?
Paskui prabudo Koliziejaus privatizavimo baimė. Kai kam gal atrodo, kad „ponas Tod’s” planuoja anksčiau ar vėliau pasisavinti areną, kuri yra oficialiai įrašyta į 2007 m. paskelbtą Naujųjų septynių pasaulio stebuklų sąrašą.
Kažkas apskaičiavo, kad Koliziejaus prekės ženklo bendra vertė siekia 90 mlrd. eurų (apie 310 mlrd. litų).
Vadinasi, D.Della Valle taikosi atsirėžti riebų kąsnį.
Raminti teko net merui
Tačiau ir tai – dar ne viskas. Dar prasidėjo polemika dėl restauravimo darbų: kas bus rangovas, kas nuspręs, kaip reikia tvarkyti Koliziejų?
Jeigu to imsis batų gamintojai, vadinasi, antikos amfiteatrui – galas.
Taip Romoje prašneko net kai kurie restauravimo žinovai, dar visai neseniai maldavę greičiau pradėti darbus.
Romą raminti ėmėsi pats D.Della Valle.
Jis užtikrino, kad privatizuoti Koliziejaus neketina. Pažadėjo, kad į restauravimo darbų strategiją nesikiš.
Ir apsauginiu tinklu su didžiule „Tod’s” batų pora arenos neuždengs.
„Prieš šį kilnų Diego poelgį galėtų pasisakyti nebent tas, kas Italijos sostinei Romai linki blogo”, – pareiškė šio miesto meras G.Alemanno.
Bet ar visi jam pritars?
Antiką gelbės verslo gladiatoriai?
* Italijos vyriausybė architektūros paminklų restauravimo ir konservavimo darbams per metus skiria 57 mln. eurų (maždaug 196 mln. litų). Tačiau tai gana menki pinigai, turint galvoje, kad Italijoje sukaupta maždaug 50 proc. pasaulio meno ir architektūros vertybių.
* Tai patvirtino ir sensacinga Gladiatorių namų griūtis Pompėjoje praėjusį rudenį. Vien Pompėjos architektūrinio komplekso konservavimo darbams reikia mažiausiai 100 mln. eurų (345 mln. litų).
* Koliziejų už savo pinigus pasišovęs remontuoti verslininkas D.Della Valle siūlo išeitį ir Pompėjai: „Tegu kiekvieną Pompėjos pastatą imasi globoti gretimo Neapolio verslininkas ar bendrovė.”
* „Tod’s” grupės savininkas siūlo nelaukti, kol valdžia suras, o greičiausiai ir nesuras pinigų architektūros šedevrams gelbėti.
* D.Della Valle nuomone, kultūros turtais turi rūpintis privatus kapitalas – tuoj pat, nedelsdamas. Milijardieriaus logika paprasta: išgelbėti į Naujųjų septynių pasaulio stebuklų sąrašą įtrauktą Koliziejų – garbė jam ir jo bendrovei.
* Italų verslininko pavyzdžiu nutarė sekti ir užsieniečiai: Romos Kajaus Cestijaus piramidę už savo pinigus žada gelbėti dar nepaviešintas investuotojas iš Japonijos.
* „Ateitis negali egzistuoti be praeities”, – sako garsus italų kilmės JAV režisierius Martinas Scorsese.
Įrodinėja ketinimų rimtumą
* Broliai Diego ir Andrea Della Valle iš tiesų gali sau leisti įgyvendinti tokias idėjas.
* Jie valdo 2,5 mlrd. eurų (maždaug 8,625 mlrd. litų) vertės turtą ir Italijos milijardierių sąraše užima šeštąją vietą. Jie, nors ir nusileidžia tokiems turtuoliams kaip Silvio Berlusconi, Giorgio Armani ir Benettonų šeima, vis tiek yra viršūnėje.
* Norėdamas, kad ketinimas gelbėti Koliziejų atrodytų rimtas, D.Della Valle nutarė skirti ne 22, o 25 mln. eurų (maždaug 86,25 mln. litų).
* Jau parengtas restauravimo projektas, darbai turėtų prasidėti šį rudenį.
* Restauruotojų brigada turės kruopščiai nuvalyti aprūkusias arenos sienas.
* Bus naudojama paprasta, bet efektyvi priemonė: vandens garų patrankos ir nailono šepečiai. Pasibaigus restauravimo darbams amfiteatras nušvis baltu travertinu.
* Bus sutvirtintos perdangos. Iš arenos vidaus žadama iškelti bilietų kasą. Greta iškils specialus paslaugų centras su tualetais ir kavine.
* „Koliziejus atgims, jame nebus nebent tik gladiatorių kautynių ir liūtų”, – dabar juokauja netikri legionieriai, siūlantys turistams nusifotografuoti su kardu ir skydu.