Saulius Stanynas, padedamas Varnupių kaimo bendruomenės, jau šeštą kartą
organizavo Tarptautines gyvosios archeologijos dienas.
Prie Kirvakalnio VIII-X a. amatus demonstravo lietuviai, lenkai,
baltarusiai, latviai.
Žiūrovai domėjosi ginklais, keramika, juvelyriniais dirbiniais bei
kulinariniu paveldu, karių kovomis.
Šiemet pirmą kartą senovės karių klubai surengė piliakalnio viršūnėje
pastatytos stilizuotos tvirtovės šturmą.
Stačiu piliakalnio šlaitu į viršų užkopę „priešai“ ne juokais susikovė
su tvirtovę ginančiu būriu.
Nuo šlaito žemyn nusiritę kariai taip tikroviškai apsimetė esą nukauti,
jog kelios žiūrovės, pamaniusios, kad jie iš tikrųjų sužeisti, ketino
bėgti jiems į pagalbą.
Piliakalnio viršūnėje įnirtę kariai ietimis ir kuokomis talžė vieni
kitus, niekas nenorėjo pasiduoti.
Žiūrovų minia pratrūko juoku, kai šturmo metu nuo aukšto piliakalnio
staiga pasigirdo vieno kario šūksnis ginklo draugams: „Padėkit, bl...“.
Nuaidėjęs rusiškas keiksmažodis iš senove persmelktos festivalio dvasios
akimirksniu visus sugrąžino į realybę.
Tačiau šis nekorektiškas epizodas žiūrovams nuotaikos nesugadino.
Ir maži, ir dideli turėjo kur akis paganyti, galėjo patys išbandyti,
kaip meistraudavo mūsų senoliai.
Dvi dienas vykstantis Kirvakalnio festivalis visuomet sutraukia minias
žmonių, kurie domisi ir gerbia šalies istoriją.