Sirenos užkaukė 17 val. Vietos (18 val. Lietuvos) laiku, lygiai
tuo laiku 1944 metų rugpjūčio 1-ąją prasidėjo didžiausias
Europoje per Antrąjį pasaulinį karą sukilimas.
Trumpas sirenos gausmas buvo tartum kertinis akmuo daugeliui
renginių, skirtų paminėti 63 dienas trukusį sukilimą, kuris
sukėlė kruviną nacių kerštą ir beveik visišką Varšuvos
sugriovimą.
Oficialioje ceremonijoje prezidentas Bronislawas Komorowskis
(Bronislavas Komorovskis) pagerbė pasipriešinimo veteranus, kurių
skaičius sumažėjo iki maždaug 3000.
„Čia susirinkę mes prisimename tuos, kurie atidavė viską už
meilę savo šaliai, kad būtų atkurta sava nepriklausoma Lenkijos
valstybė”, - sakė jis.
Sukilimą surengė “Armia Krajowa”, kuriai vadovavo Londone
esanti Lenkijos vyriausybė, suformuota 1939 metais po nacių
įsiveržimo į Lenkiją. Pavyko Varšuvoje sutelkti apie 50 tūkst.
kovotojų.
Skatkinusi lenkus sukilti, Sovietų kariuomenė sustojo Varšuvos
pakraštyje, rytiniame Vyslos krante. Tik rugsėjį Sovietai per upę
perkėlė komunistų vadovautus lenkų karius, bet apie 2000 jų
žuvo.
Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos mėgino apdėti
sukilėliams, bet Maskva nesutiko leisti jų lėktuvams tūpti
Sovietų kontroliuojamoje teritorijoje; todėl karines pajėgas teko
siųsti aplink okupuotą Europą.
Per Varšuvos sukilimą žuvo apie 18 tūkst. pasipriešinimo
kovotojų, nurodoma Varšuvos sukilimui pašvęstame muziejuje. Nacių
pajėgos prarado apie 17 tūkst. karių.
Tačiau daugiausia nuostolių patyrė civiliai – apie 180
tūkst. nužudytų ir žuvusių nuo kryžminės ugnies ar
bombardavimų.
“Armia Krajowa” pasidavė spalio 2 dieną. Naciai išvarė iš
miesto ten likusius apie pusę milijono gyventojų, o Varšuvą
sugriovė iki pamatų.