Atsižvelgiant į vietą, kurioje aptiktas radinys, bei apytikslį jo amžių, istorikai spėja tai galint būti legendinį laivą, kuriuo, apiplėšęs Gotlando salą, 1361-aisiais atgal į Daniją plaukė danų karalius Valdemaras IV Atterdagas, vietos žiniasklaidai praėjusios savaitės pabaigoje teigė tyrimų kompanijos „Ocean Recycling“ atstovas Richardas Lundgrenas.
Norėdamas apriboti Hanzos prekybos sąjungos galią regione, Danijos karalius Valdemaras IV nusprendė užpulti baltams priklausiusią Gotlando salą. Pasak legendos, Valdemaras IV jautė išskirtinę neapykantą Gotlando salos gyventojams bei Visbio miesto, kuriame – kaip jis buvo girdėjęs – žmonės kūrė ir dainavo jį pajuokiančias dainas.
Užėmęs Vizbio miestą, Danijos valdovas, trokšdamas pažeminti ir nuskurdinti jo miestiečius, tariamai pastatęs tris didžiules alaus statines ir pareikalavęs per tris dienas iki viršaus jas pripildyti sidabro ir aukso, priešingu atveju grasindamas pasiųsti savo vyrus nusiaubti miesto. Vizbio gyventojai pripildė statines dar iki išauštant pirmosios dienos rytui, tad apiplėšę miesto bažnyčias bei visas gėrybes į laivą sukrovę danai ilgai nedelsdami paliko salą. Bet vienas flotilės laivų kelionės metu dingo ir niekuomet nebuvo surastas.
Atidžiai išstudijavęs atvaizdus E.Bjurstromas pareiškė beveik neabejojantis hidrolokatoriumi buvus aptiktą legendinį danų flotilės laivą. Laivas yra maždaug šimto metrų gylyje. Hidrolokatoriaus atvaizdai laivą rodo esant maždaug 28 metrų ilgio ir 7 metrų pločio.
Šioje teritorijoje niekuomet anksčiau nebuvo aptikta nuskendusių laivų ar jų liekanų, nors žinoma, jog praeityje čia jais gausiai naudotasi, be to, Baltijos jūroje nuskendę laivai itin ilgai išsilaiko nesuirę, nes dugnas čia plokščias, nėra laivus ardančių organizmų, o deguonies vandenyje esama sąlyginai nedaug.
Informuojama, jog per artimiausias keletą dienų naudojantis nuotoliniu būdu valdoma įranga bus atliekama nuodugni nuskendusio laivo analizė. Tikimasi, jog nuotoliniu būdu valdoma įranga padarytos nuotraukos bus pakankamai geros kokybės, kad, jomis remdamiesi, mokslininkai galėtų patvirtinti jūros dugne išties esant garsųjį danų laivą. Taip pat viliamasi nustatyti, ar laive esama brangenybių, mat – jei laivas iš tiesų priklausė anksčiau minėtai danų flotilei – jame turėtų būti į Daniją gabenti apiplėšto miesto turtai.
E.Bjurstromas patikino, jog naujienos apie nuskendusiame laive esantį lobį jį neabejotinai pradžiugintų, tačiau, pasak jo, visiškai pakaktų vien patvirtinimo aptiktą laivą iš tiesų priklausius Valdemarui IV.
Tai – jau antrasis regione aptiktas nuskendęs laivas per pastarąsias keletą savaičių. Liepos pradžioje netoli Gotlando pakrantės aptiktas nuskendęs XVI a. laivas. Legendinio Atterdago laivo ieškoję nardytojai buvo sužavėti radinio, tiesa, anot jų, iš laivo išorės išsyk buvo aišku laivą esant pastatytą ne Valdemaro Atterdago laikais, o keletu šimtmečių vėliau.
R.Lundgreno teigimu, aptiktas laivas yra labai įdomus, ir jo atradimas yra sensacija nepriklausomai nuo to, ar laive bus aptiktas Visbio auksas bei sidabras. Visgi, laivo išorė rodo jį esant pastatytą gerokai anksčiau nei laivą, aptiktą prieš keletą savaičių, taigi, didelė tikimybė, jog tai iš tiesų yra ilgus metus ieškomas brangenybes gabenęs danų flotilės laivas.
Iki šiol niekam nepavyko rasti taip puikiai išsilaikiusio nuskendusio laivo, visiškai įmanoma jį būsiant pripažintą seniausiu nesuirusiu laivu pasaulyje, sakė E.Bjurstromas.