Minėjimą organizavo Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“ ir viešoji įstaiga Romų visuomenės centras.
Minėjimas prasidėjo Šv.Mišiomis Visų Šventųjų bažnyčioje. Kunigas savo pamoksle pagerbė romų tautą, karo metais iškentusią ypatingą pažeminimą ir kančias.
Gėlių padėjimo Panerių memoriale ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovas Kastytis Minkauskas, Seimo narys Kazimieras Uoka, savivaldybės, Lietuvos vaikų fondo, Romų visuomenės centro, Tautinių bendrijų namų darbuotojai, Romų bendruomenės, visuomeninių organizacijų atstovai.
Žydai ir čigonai buvo dvi etninės grupės, kurias nacionalsocialistų ideologija pasmerkė sunaikinti. Jie traktavo žydus ir čigonus kaip pavojingą „svetimųjų“ rasę.
Romai - viena iš skaudžiausiai nukentėjusių Lietuvos gyventojų grupių.
Operatyvinė SS grupė uoliai vykdė šių tautų naikinimo misiją. Jie buvo verčiami „savanoriškai“ sterilizuotis. Naciai romus izoliavo, privertė dirbti prievartinį darbą ir žudė.Daug jų buvo sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose. Manoma, kad Vokietija kartu su savo sąjungininkais iš viso išžudė apie 25 proc. visos Europos romų.
Romų holokaustą Lietuvoje tyrusio Vytauto Toleikio nuomone, okupacijos metu žuvo ne mažiau nei 500 romų kilmės asmenų, t.y. faktiškai kas trečias Lietuvos romas.
Daugiausia čigonų, ypač vaikų ir senelių, sušaudyta Pravieniškėse. Apie tai liudija likę dokumentai. Minimos ir kitos žudynių vietos, netoli Švenčionių, Liudvinavo, Kirtimų, IX-ajame forte, Paneriuose.
Šimtai romų buvo deportuoti darbams į karines gamyklas bei koncentracijos stovyklas į Vokietiją ir Prancūziją, dalis jų karo pabaigoje atsidūrė žinomiausiose masinio naikinimo stovyklose.
Karas ir jo metu vykęs romų genocidas visų romų gyvenime paliko skaudžius pėdsakus. Romų karo meto atsiminimai liudija prieš Lietuvos romus tuo metu vykdytą genocidą. Visi romai mini nužudytus, išvežtus į darbus, koncentracijos ir darbo stovyklose uždarytus šeimos narius ir giminaičius.
Kalbėjusieji pažymėjo, kad nacių vykdytas genocidas romų atžvilgiu yra nusikaltimas žmogiškumui, etninis žmonių naikinimas dėl tautybės. Šiems nusikaltimams negali būti atleidimo, o aukos neturi būti pamirštos.
Tylos minute pagerbtas romų holokausto aukų atminimas. Ceremonijos dalyviai prie paminklo fašizmo aukoms padėjo gėlių.
Už išreikštą pagarbą dėkojo Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina, Vilniaus čigonų bendrijos pirmininkas Stepas Visockas, Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja.
Diskusijoje „Romų holokausto pripažinimo iššūkiai“, vykusioje Tautinių bendrijų namuose, buvo kalbama, kaip galima pagerinti romų bendruomenės gyvenimą. Vilniaus Kirtimų romų gyvenvietės padėtis yra opus mūsų visuomenės klausimas. Čia 500 romų bendruomenės narių registruoti vienu adresu, nes nesutvarkyta gyvenamųjų pastatų techninė dokumentacija. Yra žmonių, neturinčių asmens dokumentų.
Tai reiškia, kad jie gyvena socialinėje atskirtyje: jiems neprieinamos pašalpos, negali dalyvauti darbo rinkoje, neprieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Žemės įteisinimo, būsto klausimai adresuojami Kultūros ministerijai. O ministerija neturi plano, kaip veikti. Diskusijoje dalyvavusi savivaldybės tarybos narė (vardas, pavardė) prisipažino nebuvusi romų gyvenvietėje ir nežinanti jų problemų. Todėl pažadėjo tarybos išvažiuojamąjį posėdį surengti Kirtimuose.
Romų gyvenimo sąlygų pagerinimui reikalinga ir pačių romų iniciatyva.