Medinis malūno pastatas priklausė privačiam savininkui R.K. Savaitę prieš gaisrą savininkas namą buvo rūpestingai sutvarkęs, užkalęs lentomis langus – mat iki tol nuošaloką vietovę buvo itin pamėgęs girtaujantis kaimo jaunimas.
Nekviesti svečiai mėgdavo puotauti ir negyvenamo pastato viduje.
Signalą apie įsiplieskusį gaisrą Kaišiadorių ugniagesiai gavo naktį. Kai į įvykio vietą atvyko ugniagesių ekipažai, ugnis jau buvo padariusi savo darbą – pastatas sudegė iki pamatų.
Laimei, ugnis nepersimetė į netoliese esančias gamybines organizacijas, garažus ar medinius gyventojų tvartelius. Susirūpinę stasiūniškiai naktį jau buvo subėgę ginti nuo liepsnų savo turto.
Nors gaisro priežastys dar nustatinėjamos, kaimo gyventojai neslėpdami kalba, jog buvęs malūnas – padegtas vietinių „kandžių“. Mėgę švęsti ir gerti alkoholinius gėrimus prie parduotuvės, bet iš ten išvaryti policijos pareigūnų, stiklelio vergai galėjo supykti, kad ir naują jų susirastą prieglobstį savininkas užkalė lentomis.
Stasiūniškiai tvirtina, kad pastatas galėjo būti padegtas iš pykčio.