Pasitraukęs iš SSRS vadovo posto M.Gorbačiovas šiuos dokumentus buvo pasiėmęs su savimi ir juos perdavė jo vardo fondui, įsikūrusiam Maskvos Leningrado prospekte. Čia saugotuose dokumentuose atsispindi periodas, kai žlugo komunistinis eksperimentas. Jose užfiksuotos derybos su užsienio lyderiais, ranka rašytos M.Gorbačiovo patarėjų rekomendacijos, telefonų pokalbių įrašai ir išrašai, konfidencialios ambasadorių pastabos ir kt.
Tyrinėdamas M.Gorbačiovo fondo archyvą jaunas rusų istorikas Pavelas Stroilovas, kuris dabar gyvena Londone, slapta nukopijavo 30 tūkst. puslapių ir pasidalino medžiaga su „Der Spiegel“. Be kitų atskleistų faktų aiškėja, kokią poziciją M.Gorbačiovas buvo užėmęs dėl Sausio 13-osios tragedijos.
1991 metų sausį spaudžiamas specialiųjų tarnybų ir kariuomenės M.Gorbačiovas pasiryžo imtis to, kas tebuvo beprasmiška avantiūra: įvesti Maskvos kontroliuojamą prezidentinį valdymą Lietuvoje. Kaip jau buvo nutikę Budapešte ir Prahoje, Sovietų Sąjungai lojalūs „darbininkai“ turėjo paprašyti Maskvos jiems į pagalbą pasiųsti karines pajėgas. Sausio 12-ąją specialieji sovietų armijos ir saugumo daliniai Vilniuje puolė Spaudos rūmus ir valstybinės televizijos pastatus. Per ataką žuvo keturiolika žmonių.
Dvi dienos iki šios operacijos per telefoninį pokalbį su tuometiniu JAV prezidentu George'u Bushu M.Gorbačiovas dar kategoriškai neigė, kad bus panaudota karinė jėga Vilniuje:
G.Bushas: Aš susirūpinęs dėl jūsų vidinių problemų. Kaip išorinis stebėtojas aš galiu pasakyti: jeigu jums pavyks išvengti jėgos panaudojimo, tai padės jūsų santykiams su mumis, ir ne tik su mumis.
M.Gorbačiovas: Mes įsiveršime, tik jei bus pralietas kraujas arba kils neramumai, kurie grasins ne tik mūsų konstitucijai, bet ir žmonių gyvybėms. Aš vis dar susilaikau, ir tik labai rimtos grėsmės atveju aš imsiuos griežtų priemonių.
Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, kalbėdamas telefonu su M.Gorbačiovui praėjus penkioms dienoms po kruvinos nakties, tik tarp kitko užsiminė apie sovietų karinius veiksmus:
M.Gorbačiovas: Dabar visi pradėjo klausinėti: ar Gorbačiovas atsisako savo kurso? Ar naujoji Gorbačiovo politika baigėsi ir jis grįžta į dešinę? Aš galiu sąžiningai pasakyti: mes nekeisime savo politikos.
H.Kohlis: Kaip politikas, aš suprantu, kad būna akimirkų, kai išsisukinėjimo manevrai yra neišvengiami, jeigu tikiesi pasiekti tam tikrus politinius tikslus.
M.Gorbačiovas: Helmutai, man žinomas jūsų situacijos vertinimas ir aš labai tai gerbiu. Viso gero.
Tačiau tomis dienomis SSRS vadovas prarado savo artimiausių bendražygių pasitikėjimą. „Jis yra pusėje tų, kurie įvykdė žmogžudystes Vilniuje“, - savo dienoraštyje įrašė jo patarėjas Anatolijus Černiajevas.
Kaip pastebi "Der Spiegel", dokumentai atskleidžia tai, ką M.Gorbačiovas buvo linkęs nutylėti: jo sprendimus dažnai nulemdavo įvykių eiga mirštančioje sovietų valstybėje ir jis dažnai chaose nebesusigaudydavo. Jie taip pat parodo, kad SSRS vadovas veikė dviveidiškai ir prieštaraudamas savo paties teiginiams kartais tardavosi su kietosios linijos šalininkais partijoje ir kariuomenėje. Kitaip tariant, buvęs Kremliaus lyderis padarė tai, ką dauguma pasitraukusių politikų padaro: jis pagražino savo politinę biografiją, kad pavaizduotų save kaip sąžiningą reformatorių.