Mes čia susitikome, kad prisimintume ir niekada neužmirštume. Nes tik taip mes galime išlaikyti istoriją gyvą ir perduoti ją ateinančioms kartoms. Taip mes galime ginti laisvę ir skatinti jos siekį.
Į Pirmadienio mitingus rinkdavomės su šūkiu: „Mes palaikome Baltijos valstybes“. Šis transparantas prieš keletą metų buvo atiduotas Rygos okupacijos muziejui. Tačiau šis muziejus atskleidžia ne vien tik teigiamus Švedijos ir Baltijos šalių santykių aspektus. Yra ir tamsių istorijos skyrių.
Švedija buvo viena iš pirmųjų šalių, kurios pripažino Baltijos šalių okupacijos faktą. Baltijos valstybių piliečių ekstradicija yra tamsi Švedijos užsienio politikos dėmė. Ir žymūs Švedijos politikai ilgai neigė, kad Baltijos šalys buvo okupuotos.
Ilgus dešimtmečius Švedija nepripažino Baltijos valstybių kančių. Savo rankose laikau praėjusiojo amžiaus devintojo dešimtmečio Švedijos mokyklos vadovėlį. Čia nieko nekalbama apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos likimą po Antrojo pasaulinio karo. Nėra nei vieno žodžio apie tai.
Iš tiesų ten nekalbama net apie tokių šalių egzistavimą. Taip buvo tuo metu, kai aš ėjau į mokyklą. Toks buvo Švedijos pasirinkimas traktuoti kaimyninių šalių okupaciją. Engiamų ir pavergtų kaimyninių šalių.
Tačiau daugelio švedų širdyse buvo visai kiti jausmai. Jie prisiminė. Jų kaimynai ar draugai buvo tremtyje gyvenantys Baltijos pabėgėliai. Ir vos tik išgirdę pirmąsias dainuojančia revoliucijos melodijas, jie panoro parodyti, kad jie remia Baltijos valstybių žmones.
Taip gimė Pirmadienio mitingai. Žmonių judėjimas. Aiškiai išreikšta parama Baltijos valstybių kovai už laisvę. Nauja Švedijos ir Baltijos šalių santykių pradžia.
Šiandien, minėdami Baltijos šalių laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, mes turime tai prisiminti. Švedijos garbės skolą Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonėms. Esame skolingi sau ir Baltijos tautoms prisimenant praeitį, tačiau taip pat privalome kurti bendrą ateitį.
Šiandien mes susiduriame su naujais iššūkiais. Pasaulyje yra kitų šalių, kurios kovoja už laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją. Tai vyksta Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Daugeliui iš jų dainuojančioji revoliucija gali pasitarnauti kaip švyturys ar įkvėpimo šaltinis.
Dainuojančioji revoliucija, Baltijos tautų kova už laisvę, buvo žmonių revoliucija žmonėms. Žmonės oriai ir ryžtingai gynė savo teises. Ir jie laimėjo.
Šiandien pirmoji laisvėje gimusi Estijos, Latvijos ir Lietuvos karta įžengia į pilnametystę. Jie gyvena savo tėvų ir protėvių siektoje laisvės svajonėje. Svajonėje, kuri išsipildė po 20 metų.
Už tokią svajonę verta kovoti. Tokia svajonė turi išlikti realybe ne tik mums, bet ir mūsų vaikams ir vaikaičiams. Svajonė, kuri suteikia vilčių kitiems.