Genadijus Burbulis, padėjęs B.Jelcinui kovoti su pučistais ir
pasirašęs su jais SSRS palaidojusį Belovežo susitarimą, interviu
agentūrai „Reuters“ sakė, kad dabartinės Rusijos politinė sankloda
pažeidžia B.Jelcino konstitucijos principus, o užsispyrus neigiant
pribrendusias reformas gali įvykti socialinis sprogimas.
„Dabartiniam režimui Rusijoje kai kurios sampratos, kuriomis tada
vadovavosi pučistai, tebėra artimos ir dabar, ir tai didelė bėda“,
- samprotauja G.Burbulis, karts nuo karto retoriškai patylėdamas.
„Aš labiausiai nuogąstauju, kad praėjus 20 metų gresia jau
Rusijos Federacijos subyrėjimas“, - sakė jis.
Mėginant užkonservuoti esamą padėtį šalyje ir nenoras
dalytis valdžia atima žmonėms tikėjimą ateitimi, sako G.Burbulis.
Dmitrijus Medvedevas, baigiantis prezidento laikotarpį kitų metų
pavasarį, supranta laisvės ir ryžtingos modernizacijos naudą, bet
nieko negali padaryti.
„Jis neturi socialinės bazės, jis nesugebėjo įtikinti,
suinteresuoti, patraukti mąstančią Rusijos verslo dalį į savo
pusę ir, deja, jis taip pat turi kai kurių sovietinio imperinio
pobūdžio stiliaus ir pasaulėžiūros užmojų“, - sakė buvęs
B.Jelcino pavaduotojas.
D.Medvedevo galimybės likti Kremliuje po 2012 metų balsavimo,
G.Burbulio vertinimu, nedidelės. Premjero Vladimiro Putino
sugrįžimas į prezidento kėdę tik sustiprins dabartinės valdžios
„destruktyvų monopolizmą“.
„Putinui atrodo, kad sistema valdoma: taip, rankiniu būdu, taip,
vieno asmens autoritetu. Bet tai klaidinga nuomonė. Ir čia kaip tik
pasirinkimo, kaip gyventi, kaip vadovauti Rusijai artimiausius trejus
metus, siekiant užbėgti už akių liūdnai įvykių raidai, esmė“,
- sako G.Burbulis, pranašaudamas, kad didės nepasitenkinimas, kai
nėra permainų ir legitiminio valdžios pasikeitimo variantų.
„Visi supranta, kad rinkimai - tai manipuliacija. Tai žmonėms
nepraeina be pėdsakų“, - sako jis. - Gyvenimo kokybė mūsų šalyje
- labai problematiška situacija, o sparčiai augantis milijonierių
ir milijardierių skaičius nepaaiškinamas jokia logika, išskyrus
korumpuota klanų valdymo sistema. Čia yra visas pavojus“.
Panaši situacija šįmet kainavo valdžią režimams kai kuriose
arabų šalyse, kurios daug metų buvo laikomos stabilumo pavyzdžiu.
„Mes labai primityviai vertinome tuos sukilimus, kurie liepsnoja
šiandien Afrikoje ir Rytuose, - sako G.Burbulis. - Iš kur ten staiga
toks susipriešinimas su režimu? Visa tai kaupiasi daugumai žmonių
prarandant pasitikėjimą savo rytdiena“.
Prieš dvidešimt metų mėginimai pertvarkyti SSRS atsitrenkė į
jėgos struktūrų ir funkcionierių nesupratimą, ir jie pamėgino
nuversti prezidentą Michailą Gorbačiovą. Žmonės išėjo į
gatves ir parėmė B.Jelcino vadovaujamus reformatorius. SSRS
subyrėjo po keturių mėnesių.
V.Putinas, atėjęs į valdžią pagal B.Jelcino protekciją,
pavadino SSRS žlugimą pačia didžiausia geopolitine XX katastrofa.
Jam valdant televizija, parlamentas ir gubernatoriai pateko į
Kremliaus kontrolę, o opozicija išnyko iš politinės arenos.
G.Burbulis vadina V.Putino reformas „tariamu centrinės federalinės valdžios stiprinimu“ ir „klaidinga strategija“.
„Galbūt liūdniausia yra tai, kad mes praradome didžiausią
Jelcino epochos laimėjimą - realią žiniasklaidos priemonių
laisvę, realią žodžio laisvę. Ir šitai tučtuojau pasireiškė
tuo, kad nesugebėjome sukurti nepriklausomos teismų sistemos“.
„Galėjo būti kur kas geriau, jeigu mes būtume sugebėję
gyventi ir vadovauti šaliai, remdamiesi mūsų konstitucijos, Jelcino
konstitucijos nuostatomis ir principais.