Sovietų Sąjungos komunistų radikalų pučo prieš pertvarkos
lyderį Michailą Gorbačiovą metinių nekomentavo nei
prezidentas Dmitrijus Medvedevas, nei premjeras Vladimiras Putinas.
D.Medvedevas atostogauja prie Juodosios jūros, o V.Putinas buvo
parodytas invalidų aktyvistų susitikime.
Kremliaus atstovė spaudai, nenorėjusi, kad būtų minima jos
pavardė, agentūrai AFP anksčiau sakė, kad D.Medvedevas
neplanuoja jokių susitikimų, skirtų šiam įvykiui.
Buvęs KGB agentas V.Putinas anksčiau Sovietų Sąjungos
žlugimą vadino tragiška klaida ir sakė, kad Boriso Jelcino
vaidmenį Rusijos istorijoje įvertins laikas.
Ironiška, tačiau V.Putino vyriausybė dabar yra įsikūrusi
Baltuosiuose rūmuose, kuriuos 1991 metais nuo perversmininkų saugojo
tūkstančiai gynėjų, tarp jų ir legendinis violončelininkas
Mstislavas Rostrapovičius.
Kadangi nėra numatyta jokių oficialių minėjimų,
reikšmingesnių renginių nevyksta.
Apie šimtas buvusių tų įsimintinų dienų dalyvių, daugelis
jau žilaplaukių, penktadienį vakare susirinko priešais Baltuosius
rūmus, kur per pučą mitingavo tūkstančiai žmonių, pasiryžusių
priešintis pučistams.
„Pasielgėme teisingai, - sakė Liudmila Skriabina, kurį 1991
metų rugpjūčio 19 dieną per Maskvą vyko į savo namus Sankt
Peterburge, bet nusprendė pasilikti. – Po viešumo, po to, kai tiek
visko sužinojome apie savo praeitį, aš tiesiog nenorėjau grįžti
prie to, kas buvo.“
Olegas Varlamovas, kuris tuo metu buvo viename karinių tyrimų
centre dirbęs 25 metų jaunesnysis leitenantas, taip pat tuomet
prisijungė prie „gyvosios grandinės“, kuria buvo apsuptas
vyriausybės pastatas, kad jį būtų galima apginti nuo galimo
puolimo.
„Buvau čia, kad ginčiau save, ginčiau savo tėvynę“, - sakė
jis.
Anksčiau dieną opozicinės „Teisingosios Rusijos“ lyderis
Sergejus Mironovas aplankė trijų žmonių, kurie žuvo per pučą,
kapus ir gyrė „visus, kurie tikėjo laisvės būtinybe Rusijai.“
Praėjus 20 metų Rusijos apžvalgininkai
nevienareikšmiškai vertina šio įvykio metines ir to meto
idealistines viltis.
„Viskas pasikeitė per šiuos 20 metų. Išskyrus vieną dalyką:
jie grįžo į valdžią“, - rašo liberalus laikraštis “Novaja
Gazeta”, turėdamas omenyje V.Putiną ir jo darbą KGB.
„Pučas tebevyksta“, - savo ruožtu rašo buvęs disidentas
Vladimiras Voinovičius laikraštyje “Moskovsky Komsomolec”.
„Pilietinis karas tebevyksta ir vyks tol, kol tiesa galutinai
nugalės melą“, - rašo jis.
Maskviečiai apie pučą sužinojo, kai rugpjūčio 19-osios rytą
pakirdę iš miego per televiziją vietoje įprastos ryto programos
pamatė baleto spektaklį „Gulbių ežeras“, o pažiūrėję pro
langus gatvėse išvydo tankus. Atrodė, kad prie šalies vairo stojo
nauji lyderiai.
M.Gorbačiovas vylėsi, kad jo istorinė reformų programa,
žinoma kaip viešumo ir pertvarkos politika, padės išsaugoti
Sovietų Sąjungą moderniajame pasaulyje.
Buvo akivaizdu, kad SSRS nugrimzdusi į gilų krizės liūną, į
kurį ją nustūmė ne tik Lietuvos ir Gruzijos sprendimas paskelbti
nepriklausomybę, bet ir nesibaigiantys etniniais neramumai Kaukaze ir
Vidurio Azijoje bei ekonominiais vaidai.
Tačiau užkietėjusiems komunistų radikalams reformų buvo per
daug. M.Gorbačiovas mėgino numaldyti jų nepasitenkinimą ir
atsisakė ekonominių reformų plano, supykdydamas tokius liberalus
kaip Borisas Jelcinas ir Eduardas Ševardnadzė.
Planą atimti valdžią iš M.Gorbačiovo griežtojo kurso
šalininkai brandino ne vieną. Jį įgyvendinti jie ėmėsi 1991
metų rugpjūčio 19 dieną, pasinaudodami tuo, kad Sovietų Sąjungos
lyderis su šeima atostogavo Kryme.
„Neturėjau vykti tų atostogų, - pripažino M.Gorbačiovas
interviu oficialiam dienraščiui „Rossijskaja gazeta“, kurį davė
šią savaitę artėjančių pučo metinių proga. - Tai buvo klaida“.