„Šiandien su pilietine gėda tenka apgailestauti, kad iki 1991
metų rugpjūčio mėnesio savanoriais tapę jaunuoliai, jų
pasiryžimas ir drąsa beveik beginkliais ginti tėvynę visuomenėje
pernelyg retai prisimenami, o pasižymėjusieji nepakankamai
įvertinami“, - pareiškė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-
Atkuriamojo Seimo vicepirmininkas.
„Jie visi gynė ką tik iš sovietinės okupacijos
išsilaisvinusią Lietuvos valstybę, todėl rūpintis jais yra
valstybės pareiga pagal savo galimybes“, - pabrėžė jis.
K.Motieka tvirtina šiandien matąs, kad tokio valstybės dėmesio
ir rūpinimosi Lietuvos gynėjais stokojama.
Jis stebėjosi, kaip Seimo nariai galėjo inicijuoti kreipimąsi
į Konstitucinį Teismą (KT), o šis galėjo įžvelgti
prieštaravimą Konstitucijai tame, kad Vyčio kryžiaus ordino
kavalieriams be valstybės apdovanojimo dar būdavo numatyta skirti ir
žemės.
K.Motieka pateikė 1922 metais kariams savanoriams ir Vyčio
kryžiaus ordino kavalieriams įstatymais garantuotų privilegijų
sąrašą. Jie gaudavo ne tik žemės, bet ir turėjo pirmenybę į
valstybės tarnybą, jų vaikams užtikrintas nemokamas mokslas ir
stipendijos valstybinėse aukštosiose mokyklose, garantuotos
medicinos paslaugos ir pan.
„Kada Lietuva buvo turtingesnė - 1922 metais ar 2011 metais? -
retoriškai klausė K.Motieka. - Ir kodėl iki sovietinės okupacijos
1940 metų birželį paminėti žmonės buvo laikomi pagarboje ir
įvairiais valstybės svertais buvo remiami ne tik jie, bet ir jų
šeimos, o 1990-1991 metų kariai savanoriai ir apdovanotieji pagal
Valstybės apdovanojimų įstatymą atsirado už valstybės jais
rūpesčio ribų?“
Kaip pagrindinę šių laikų Lietuvos valstybės bėdą
signataras nurodė valdžios atitrūkimą ir nusisukimą nuo žmonių.
„Ar ne teisūs kalbėjusieji net iš šios tribūnos, kad Lietuvos
valdžia palaipsniui tolo ir atitolo ne tik nuo Lietuvos gynėjų, bet
ir nuo Lietuvos žmonių, jų gyvenimo, rūpesčių ir net tikėjimo
savo valstybe. Ar Lietuvos valdžia kada nors padarė išvadas, kodėl
pasitikėjimo ja reitingai metai po metai tarp Europos valstybių yra
mažiausi? Manau, kad ne“, - iš Kovo 11-osios salės tribūnos Seime
tvirtino K.Motieka.
„Okupacijos metais likimo priverstų užsienuose gyventi lietuvių
šūkis buvo - „veidu į lietuvą“. Dabartinis visuomenės ir
organizacijų uždavinys - priversti Lietuvos valdžią atsisukti
veidu į žmones“, - sakė jis.
Šiems K.Motiekos žodžiams sekmadienį minėjime dalyvavę
savanoriai ir laisvės gynėjai plojo atsistoję.
Sekmadienį Lietuvoje minimos paskutine okupacijos auka vadinamo
savanorio Artūro Sakalausko 20-osios žūties metinės.
A.Sakalauskas 1991-ųjų rugpjūčio 21 dieną žuvo gindamas
Aukščiausiosios Tarybos rūmus.