Rytoj nuo 10 iki 17 val. muziejaus darbuotojai kviečia nemokamai aplankyti nuolatines ir kilnojamas ekspozicijas. O jų iš tiesų nemažai. Požeminiame aukšte galima pamatyti dvi itin skaudžiais prisiminimais persmelktas erdves – KGB vidaus kalėjimą, kuris veikė kaip tardymo izoliatorius bei šaudymo kamerą. Joje nuo 1944 m. iki septintojo dešimtmečio pradžios buvo nužudyta daugiau nei tūkstantis žmonių.
Pirmojo aukšto nuolatinė ekspozicija daugiau istorinio-dokumentinio pobūdžio. Ji sudaryta iš trijų dalių: „Lietuva 1940-1941 m.“, „Partizaninis karas 1944-1953 m.“ ir „Nelygi kova (ginkluotojo pasipriešinimo slopinimas“. Pirmoji dalis atspindi tarptautinę Lietuvos padėtį ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, atskleidžia, kaip Maskva, padedama vietos talkininkų, panaikino Lietuvos valstybės nepriklausomybę bei griovė valdžios sistemą, skleidė komunistinę ideologiją ir trėmė bei kalino mūsų tėvynės gyventojus.
Antroji ekspozicijos dalis lankytojams leis pažvelgti į autentiškus sąjūdžio dokumentus, periodinius ir kitus leidinius, partizanų rankraščius, asmeninius daiktus bei nuotraukas, kuriose įamžinti kovotojų už laisvę veidai. Šia paroda siekiama iš arčiau supažindinti su devynerius metus trukusiu partizaniniu karu.
Ekspozicija „Nelygi kova“ norima, pasinaudojus dokumentais bei kita vaizdine medžiaga, atskleisti, kas vadovavo įtvirtinant sovietinę valdžią Lietuvoje ir kokios žinybos slopino ginkluotąjį antisovietinį pasipriešinimą.
Antrajame aukšte muziejaus lankytojai galės susipažinti su masiniais trėmimais bei tautiečių gyvenimu už Lietuvos ribų, apie ką jau, rodos, tiek daug kartų girdėta ir skaityta. Tačiau, anot jau apsilankiusių muziejuje, vieną kartą tai pamatęs, supranti, kad iš tikrųjų beveik nieko apie jų gyvenimą taip ir nežinojai.
Gal keista, tačiau Genocido aukų muziejus taip pat prisideda prie vis sparčiau ir didesne jėga Lietuvoje sklindančio krepšinio viruso. Rytoj muziejaus vidiniame kieme bus pristatyta paroda „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“. Jos oficialus atidarymas įvyks rugpjūčio 24 dieną.
Šio muziejaus uždavinys yra rinkti, tyrinėti, saugoti ir propaguoti istorinę-dokumentinę medžiagą, atspindinčią sovietinio okupacinio režimo, vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio ir dvasinio genocido formas, metodus, pasipriešinimo okupaciniam režimui būdus ir mastą. Bei įamžinti sovietinio genocido aukų ir laisvės kovotojų atminimą. Todėl muziejaus darbuotojai skatina žmones šią dieną paskirti savo istorinei praeičiai, kurią taip mėgstama ištrinti.