R.Sikorskio užsienio reikalų ministerija – “dekomunizuota” erdvė, kurioje knibždėte knibžda komunistinio saugumo agentų

Iki šiol TAI perdavė teismui jau keliolika tokių prašymų. Buvęs Agencja Wywiadu Wewnętrznego vadovas Bogdanas Święczkowskis pabrėžia, kad negalima pamiršti ir nuvertinti to, jog Užsienio reikalų ministerijoje dirba slaptųjų tarnybų pareigūnai bei su šiomis tarnybomis bendradarbiavę asmenys, teigdamas, kad „tai didelės rizikos grupė, paveiki galimam užsienio valstybės perverbavimui“.

2010 m. gruodį „Rzeczpospolita“ atskleidė komunistų šnipo Tomaszo Turowskio istoriją. Jis padarė stulbinamą karjerą III Lenkijos Respublikos [Lenkijos Konstitucijoje panaudotas Lenkijos valstybės pavadinimas po 1989 m. įvykusių esminių politinių permainų - vert. past.] Užsienio reikalų ministerijoje, išsitarnavęs aukščiausią Lenkijos diplomatijoje ambasadorius ad personams rangą. Užsienio reikalų ministras Radoslav Sikorski nesureikšmino nei Turovskio istorijos, nei diplomatų darbo saugumo tarnybose ar bendradarbiavimo su jomis, įtikinėdamas, kad keliolika asmenų tarp kelių tūkstančių ministerijos darbuotojų - tai menkniekis.

Vis dėlto, kaip nustatė “Uważam Rze”, tie keliolika asmenų, kurie, TAI manymu, liustracijos pareiškimuose pateikė melagingus duomenis, - tai viso labo menka dalis visų Užsienio reikalų ministerijoje dirbančių komunistų pareigūnų ir agentų. Išaiškėjus Tomašo Turovskio atvejui, kreipėmės į TAI, norėdami sužinoti, kiek užsienio tarnybos korpuso narių nesumelavo teikdami liustracijos pareiškimus ir prisipažino, kad buvo Lenkijos Liaudies Respublikos slaptų tarnybų pareigūnai arba bendradarbiavo su tomis tarnybomis.

Gavome atsakymą, kuriame buvo išvardintos 222 pavardės. Turint galvoje, kad ministerijoje dirba 2781 asmenys, tai reikštų, kad vos ne kas dešimtas diplomatas buvo susijęs su tuometėmis represinėmis struktūromis. Dar vertėtų prisiminti, kad liustracijoje privalo dalyvauti tik gimusieji prieš 1972 m. rugpjūčio 1 d. Be to, kai kurie liustracijoje privalėję dalyvauti diplomatai gali teisėtai nuslėpti bendradarbiavimo su komunistais faktus, jei jie yra III Lenkijos Respublikos specialiųjų tarnybų pareigūnai.

Kiek tokių esama? Neaišku. Tokių asmenų TAI pateikiama informacija apie jų tarnybą yra konfidenciali. Tačiau, kaip nustatė “Uważam Rze”, tokie asmenys taip pat dirba URM. Išanalizavus 222 asmenų sąrašą ir TAI archyvo dokumentus, paaiškėjo, kad Lenkijos Liaudies Respublikos (LLR) žvalgybos asas T.Turowskis, tuomet naudojęsis slapyvardžiais “Orsom “ir “Ritter”, nėra vienintelis puikiausiai įsitaisęs III-osios LR diplomatinėje tarnyboje diplomatas. Jis taip pat nėra vienintelis 1-osios Vidaus reikalų ministerijos elitinio XIV departamento (labiausiai užkonspiruotas LLR žvalgybos dalinys, vadinamas „Keturioliktukas“, „N skyrius“ (nelegali žvalgyba) arba „Trečia linija“) buvęs karininkas.

Be to, jis nebuvo vienintelis komunistinių saugumo tarnybų karininkas, 2010 m. balandžio 10 d. laukęs Smolensko oro uoste prezidento Lecho Kaczynskio atskrendant vyriausybiniu lėktuvu. Sąraše yra Lenkijos generalinio konsulo Peterburge Jarosławo Drozdo pavardė. Panašiai, kaip T.Turowskis, jis yra ambasadorius ad personam. Už aukščiausią diplomatinėje tarnyboje rangą jis turi būti dėkingas R.Sikorskiui. Tiesa, į Peterburgą jis buvo išsiųstas dar kai ministerijai vadovavo Adamas Rotfeldas, bet ambasadoriaus ad personam rangą jam suteikė dabartinis URM vadovas praėjus pusmečiui po Smolensko katastrofos.

TAI viešuosiuose archyvuose saugoma labai plona - vos 30 lapų – J.Drozdo byla. Iš jos matyti, kad 1979 m. sausį J.Drozdas įsidarbino kariuomenės saugumo tarnybose, t.y. Generalinio štabo II valdyboje. 1978 m. rugsėjį baigė studijas, gavęs A.Mickewicziaus universitete - kaip teigia URM - politikos mokslų ir žurnalistikos magistro laipsnį. Pradėjo doktorantūros studijas. Netrukus pateko į skyrių kodiniu pavadinimu JW 4552 (vėliau JW 2262), t.y. į Centrinį kariuomenės saugumo tarnybos dalinį (adresas: ul. Niepodległości, Warszawa).

Panašų pagreitį įgavo ir jo diplomatinė karjera. Iškart, vos priimtas į URM, J.Drozdas buvo išsiųstas antruoju sekretoriumi į anuometę Vokietijos sostinę Boną. Anuomet Vokietija, kaip ir JAV, buvo gyvybiškai svarbi LLR kariuomenės žvalgybai sritis. Apie J.Drozdo veiklą atstovybėje Bonoje jo byloje informacijos nėra. Komunizmo griūtis jo karjeros nenutraukė, tiesa, 1990 m. pabaigoje jis prarado darbą URM, bet jau po trijų metų vėl čia sugrįžo. 1995 m. buvo išsiųstas septyneriems metams į Vieną, po to, trejus metus išdirbęs ministerijoje, kurioje ėjo vadovaujamas pareigas, 2005 m. tapo Lenkijos konsulato Peterburge vadovu. Jame dirba iki šiol. Maža to, šis buvęs komunistų specialiųjų tarnybų karininkas laisvu nuo pagrindinio darbo metu yra Kardinolo Stefano Wyszinskio katalikiškojo universiteto mokslinis darbuotojas.

Be T.Turowskio, stiprių „sąsajų“ su Bažnyčia turi kitas URM dirbantis diplomatas - ministras patarėjas Adamas Szymczykas. Jo pavardės TAI pateiktame 222 pavardžių sąraše nėra, liustracijos procesas jo atžvilgiu taip pat nebuvo pradėtas. A.Szymczyko, kaip karininko, bylos TAI archyvuose nėra. Tikriausiai su jo veikla susiję dokumentai iki šiol tebėra slapti, o A.Szymczykas pasinaudojo galimybe pateikti melagingus faktus, nes jam negresia, kad jo atžvilgiu gali būti pradėtas liustracijos procesas.

Tokia privilegija gali naudotis tebesusiję su atitinkamomis tarnybomis asmenys. Apie tai, kad A.Szymczykas buvo LLR civilinės žvalgybos pareigūnas, pernai parašė Andrzejus Grajewskis ir sesuo Ewa Bońkowska leidinyje „Polski Przegląd Dyplomatyczny“ (leidžiamas URM priklausančio Lenkijos tarptautinių reikalų instituto). Savo straipsnyje „Dyplomaci pod przykryciem“ [„Diplomatai ir priedanga“) jie teigė, kad „1979 m. birželį A.Szymczykas atvyko į Romą pavaduoti rezidentūros karininką Kszysztofą Siweką, slapyvardžiu Ad (klaidinga informacija, nes tuomet K.Siwekas naudojo slapyvardį “Como” - redakt. pastaba), kontaktavusį su agentu „Incerto“. Vėliau paaiškėjo, kad agentas yra provokatorius ir karininkas turėjo būti skubiai atšauktas iš Italijos“.

Toliau skaitome, kad A. Szymczykas buvo įdarbintas Lenkijos Liaudies Respublikos ambasadoje trečiuoju sekretoriumi, o operatyviniame darbe naudojosi “Ataro” slapyvardžiu. Jo praeities atskleidimas nesukėlė jokios reakcijos. Paskutinė atstovybė, kurioje jam teko dirbti ir jai vadovauti iki 2008 m., buvo konsulatas Milane. Šiuo metu jis dirba svarbiausiame mūsų pirmininkavimo ES laikotarpiu Europos politikos departamente. Jo ataskaitų kopijos išliko Pirmojo departamento vadinamojoje informacinėje medžiagoje. Iš jų matyti, kad Ataras susitikdavo su vienu vertingiausių LLR žvalgybos šaltinių Vatikane - agentu Białys - Vatikano radijuje dirbusiu vienuoliu, italu Adamu. Pasikėsinimo į Joną Paulių II metu „Atar“ buvo Romoje. Tuo pat metu Vatikane veikė LLR žvalgybos asas Edwardas Kotowskis (slapyvardis Pietro) ir jėzuitu apsimetantis XIV skyriaus karininkas T.Turowskis.

Lenkijos Respublikos konsulu Minske dirba XIV skyriaus karininkas Leszekas Ostrowskis, kuris kaip Saugumo tarnybos pareigūnas naudojosi netikra pavarde Warsza. Tai vadinamosios „ministerinės šeimos“ atstovas. Jo tėvas Romanas buvo saugumo tarnybos karininkas Liubline. L.Ostrowskis-Warsza į Saugumo tarnybos gretas įsiliejo po studijų Maria Skłodowska-Curie universitete. Jis, kaip ir J.Drozdas, pagal išsilavinimą yra politologas - apgynė darbą apie Józefą Piłsudzkį.

Į nelegalią žvalgybą (N skyrių) pateko beveik iškart po studijų. Iš TAI turimų asmens duomenų matyti, kad jis buvo vienas uoliausių Saugumo tarnybos pareigūnų. „1986-1987 metais jis įvykdė iš viso kelis šimtus operatyvinių - techninių veiksmų“. Asmens bylos medžiaga baigiasi 1989 m. trumpa anotacija: „Nukreipti dirbti rezidentūroje“. Visi kiti dokumentai yra slapti. Savo diplomatinę karjerą jis pradėjo III Lenkijos Respublikoje ir išsitarnavo I sekretoriaus rangą bei konsulo pareigas Minske.

Tiriant lenkų diplomatų praeitį susiduriama su dideliais sunkumais. URM daugybę savaičių atsisakydavo pateikti informaciją apie 222 asmenis iš TAI sąrašo. Buvo teigiama, kad tokios informacijos surinkimas užtruks mėnesių mėnesius, nors šie duomenys yra laisvai prieinami sistemoje „Persona“, kurioje ministerija įrašo kiekvieno diplomato išsamią karjeros eigą. Ir tik mums užsiminus apie baudžiamąsias sankcijas numatančias įstatymo dėl viešosios informacijos nuostatas, URM persiuntė mums sąrašą pareigų, kurias užima asmenys iš „222 sąrašo“, bet atsisakė pateikti informaciją apie išsamią jų karjeros eigą, argumentuodama, kad tam reikėtų suinteresuotų asmenų sutikimo, o toks sutikimas gautas tik iš šešių asmenų.

Priežastis mums aiškina vienas Szucho alėjoje dirbančių diplomatų: „Žurnalo „Uważam Rze“ klausimai sukėlė paniką. Ankstesnėse LLR tarnybose dirbę žmonės tebevaidina diplomatijoje svarbų vaidmenį. Nors dauguma asmenų iš „222 sąrašo“ nebeužima aukštų pareigų, iš tikrųjų jie išsaugojo milžinišką įtaką. Jie gali kažkam pakišti raštą dėl pareigų pakėlimo, sulėtinti arba pagreitinti tam tikrų procedūrų eigą. Jie yra tikri tokių žaidimų virtuozai“ - sako diplomatas, pridurdamas, kad URM dirbo su saugumo tarnybomis susiję tėvai ir sūnūs.

Tai patvirtina ambasadoriaus Peru Jarosławo Spyros pavyzdys. Jis buvo atšauktas iš ambasados vos po kelių mėnesių, kai 2010 m. lapkričio pabaigoje TAI išsiuntė teismui prašymą pradėti jo atžvilgiu liustracijos procesą. Spyros tėvas Eugeniuszas LLR laikais buvo šnipas, veikiantis po URM dirbančio diplomato priedanga. J.Spyros darbas buvos susijęs su Lotynų Amerika, o XX a. devintajame dešimtmetyje jis buvo nukreiptas dirbti 1-ajame departamente, kur vadovavo 3-ajam skyriui ir buvo atsakingas už NATO ir Vatikano stebėjimą. Būtent dėl to Prezidentas L.Kaczynskis nenorėjo pasirašyti jo paskyrimo ambasadoriumi Limoje. Tai padarė tik Bronisławas Komorowskis dar nebūdamas prezidentu, o vykdydamas valstybės vadovo pareigas žuvus jo pirmtakui.

Kitas pavyzdys: Maskvos atstovybėje dirbančio T.Turowskio kolega ir bendražygis VRM 1-ajame departamente yra Marekas Ociepka. Šis atstovybės Maskvoje Prekybos ir investicijų skatinimo skyriaus vadovas yra viso LLR represijų aparato, t.y. Vidaus reikalų ministerijos vadovo Wiesławo Ociepkos sūnus. TAI taip pat kaltina sumelavus Liustracijos komisijai buvusį Ociepkos pavaduotoją Maskvoje Lechą Pinterą [orig. Lech Pintera]. LLR diplomatais tapdavo tvirčiausi idėjiniai komunistai, dėl kurių nereikėjo nuogąstauti, kad jie pasirinks laisvę Vakaruose. IŠ TAI surinktos medžiagos matyti, kad 80-taisiais LLR ambasadoje Romoje dirbo daugiau nei 90 proc. su slaptosiomis tarnybomis susijusių asmenų.

LLR tarnybų pareigūnų įtaka III Lenkijos Respublikoje kelia nerimą didelei URM darbuotojų daliai. 2010 m. lapkritį „Solidarność“ Užsienio reikalų ministerijoje parengė ataskaitą „Garbingas darbas Užsienio reikalų ministerijoje“. Tai išties slegiantis skaitinys. „Šiuo metu Lenkijoje jaučiasi, kad naujieji VSA (Agencja Wywiadu Wewnętrznego] ir ŽA (Agencja Wywiadu] kadrai kopijuoja LLR saugumo tarnybų metodus: pasikviečia žmones į neformalius pokalbius, o raginami bendradarbiauti asmenys visai nėra tikri, ar jų pašnekovas yra Lenkijos Respublikos tarnybų karininkas ar buvęs saugumo tarnybų pareigūnas, dirbantis vienai iš „didžiųjų piniginių“ (turimos galvoje valstybės) ir tokiu būdu „prisiduriantis“ prie atlyginimo. Tokia situacija dar labiau pagilina nepasitikėjimo, įtarimo ir paralyžiuojančios baimės atmosferą“ - rašoma „S“ vadovo URM Mariuszo Mazkiewicziaus pasirašytoje ataskaitoje.

Ilgą laiką diplomatai buvo apsaugoti nuo liustracijos, nes 1997 m. priimtame pirmame liustracijos įstatyme buvo nurodyta pareiga atskleisti ryšius su komunistinėmis spectarnybomis tik ministerijos vadovybei (taip pat ir kitų ministerijų atveju). Atsikratyti diplomatų su komunistine praeitimi bandė Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybės diplomatijos vadovas Stefanas Melleris, atšaukdamas keliolika ambasadorių, ir tuo sukeldamas SLD (Kairiųjų demokratų sąjunga -. Sojusz Lewicy Demokratycznej] pasipiktinimą.

2007 m. sausio 2 d. URM paskelbė tokį pranešimą: „Manome, jog būtų labai neteisinga, jei Lenkijos Respublikos ambasadorių pareigas vykdytų asmenys, praeityje susisaistę su Lenkijos vieningosios darbininkų partijos aparatu ir tarnybomis. Tokie asmenys neteko Lenkijos Respublikos valdžios, atsakingos už užsienio politikos formavimą, pasitikėjimo.“

Visos diplomatinės tarnybos liustracija pradėta tik 2007 m. kovo 15 d. Tačiau tai nereiškia, kad į liustracijos procesą buvo įtrauktas visas URM personalas. Beveik pusė ministerijoje įdarbintų asmenų nepriklauso diplomatinės tarnybos korpusui.

Teisės ir teisingumo partijos laikais URM vadovavusi Anna Fotyga artėjant savo vadovavimo pabaigai taip pat bandė atsikratyti diplomatų su LLR praeitimi. Tuometinis personalo vadovas parengė pirmą sąrašą asmenų, prisipažinusių dirbus ar bendradarbiavus su komunistinėmis specialiosiomis tarnybomis. Šis sąrašas ministerijoje nebuvo slaptas. Tačiau liustracijos įstatymas nenumatė galimybės atleisti su saugumo tarnybomis bendradarbiavusių ar juose dirbusių asmenų, tad prisipažinusiems asmenims negresia jokios pasekmės.

Užsienio reikalų ministerijoje buvo žinomas ir kitas sąrašas. Jį savo interneto tinklapiuose paskelbė jokiai politinei partijai nepriklausęs Seimo narys Zbigniev Novak [orig. Zbigniew Nowak]. Remdamasis viešosios informacijos pateikimo įstatymu, jis pareikalavo iš TAI pateikti visų asmenų (ne tik diplomatų), prisipažinusių dirbus su saugumo tarnybomis, pavardes. Gavo atsakymą su 1709 asmenų pavardėmis. 2009 m. Novako sąrašas buvo populiariausias skaitinys Užsienio reikalų ministerijoje.

“Teisės ir Teisingumo” partijos suformuotai vyriausybei nepavyko dekomunizuoti ministerijos. Anna Fotyga norėjo tai padaryti bendradarbiaudama su tuomečiu Žvalgybos agentūros vadu Zbigniewu Noweku. Įdomu tai, kad atskleidus T.Turowskio praeitį, būtent Z.Novekas parėmė „Ritter“ grįžimą į ministeriją 2010 metais. Buvęs Žvalgybos agentūros vadovas ryžtingai tai neigia. „2010 metais negalėjau turėti jokios įtakos tam, kas įsidarbins URM. O vadovaudamas Žvalgybos agentūrai, bendradarbiavusių ar dirbusių saugumo tarnybose asmenų atsikratydavau, o ne juos užtarinėjau“ - teigė Novek “Uważam Rze”.

Patikrinome šią informaciją ir pasirodė, kad iš tikrųjų kažkas galėjo pateikti neteisingos informacijos. Paskutinis Turovskio globėjas ministerijoje buvo žmogus su beveik identiška Novekui pavarde. Tikėtina, kad būtent jis 2010 m. turėjo įtakos Turovskio grįžimui į ministeriją. Prisiminkime, kad komunistinis žvalgas darbą ministerijoje baigė 2007 m. gegužės 1 d., kai ministerijai vadovavo Anna Fotyga.

2006 m. spalio 26 d. ministrė, pasinaudodama įsigaliojusiu įstatymu dėl valstybinio kadrų rezervo, atleido kelis diplomatus. Tačiau vadovaujant R.Sikorskiui dalis jų susigrąžino vadovybės malonę. Tai pasakytina apie vieną artimiausių Sikorskio bendradarbių Stanisławą Steblewskį, kuris prisipažino bendradarbiavęs su komunistine žvalgyba. Jis taip pat buvo Bronisławo Geremeko patikėtinis. 2000 m. B.Geremekas, rekomenduodamas parlamentarams skirti S.Steblevskį ambasadoriumi Helsinkyje, pavadino jį savo atrama jam būnat diplomatinės tarnybos vadovu. Šiuo metu ambasadorius ad personam Steblevskis yra vienas svarbiausių asmenų URM, turintis tiesioginės įtakos užsienio politikos krypčių formavimui.

Annos Fotygos laimėjimas buvo pirmojo departamento karininko Andrzejaus Stańczyko, dirbusio su Vatikanu (ir tuomet naudojusio pavardę Vronski ir slapyvardį „Varan“), atsikratymas. XX a. devintajojo ir dešimtajo dešimtmečių sandūroje jis dalyvavo naikinant medžiagą. Jo parašai yra ant LLR agentūros Vatikane dokumentų naikinimo protokolų. Vėliau jis dirbo diplomatu III Lenkijos Respublikoje ir išsitarnavo antrojo sekretoriaus rangą Generaliniame konsulate Niujorke.

Daugiau nei dešimčiai procentų asmenų, prisipažinusių bendradarbiavus su saugumo tarnybomis, buvo suteiktas aukščiausias Lenkijos diplomatinėje tarnyboje ambasadoriaus ad personam rangas. TAI pateiktame sąraše yra diplomatų, vadovaujančių Lenkijos diplomatinėms atstovybėms visame pasaulyje, ir artimų ministro Radoslavo Sikorskio bendradarbių pavardės. Tarp jų yra ir prisipažinęs bendradarbiavęs su LLR tarnybomis Januszas Niesyta. Kovo mėnesį vykusiame Seimo Užsienio reikalų komisijos posėdyje Niesyto neslėpė, kad ambasadoje Helsinkyje norėtų sulaukti pensijos ir net neketina mokytis šalies, kurioje reziduos, kalbos. Nepaisant to, parlamentarai ir prezidentas pritarė jo kandidatūrai.

Visiškai kitokio likimo sulaukė liustracijos įstatymą diplomatinėje tarnyboje rengę asmenys. Andrzejus Papierzas, tapęs Lenkijos ambasadoriumi Sofijoje, turėjo grįžti į Lenkiją vos įpusėjus kadencijai, nes Vidaus Saugumo Agentūra panaikino jo saugumo pažymėjimą, t.y. jis neteko galimybės susipažinti su konfidencialia informacija. Kodėl taip buvo padaryta, neskelbiama, bet be šio dokumento ambasadorius negalėjo likti Sofijoje. Nors saugumo pažymėjimas jam grįžus į Lenkiją buvo atnaujintas, į ambasadą Papiež nebesugrįžo. „Dažnai saugumo sertifikato atėmimas yra laikomas disciplinarine nuobauda arba darbuotojo atsikratymo būdu. Tuo atveju, kai galima panaudoti disciplinarines priemones, pasitelkiamas specialiųjų tarnybų baubas („Atims tavo saugumo pažymėjimą“, „Būk atsargus, nes kažką prieš tave turi“, „Dėl tavęs kyla „klaustukų“) - rašo ministerijos „S“ komisijos ataskaitos autoriai.

Paradoksalu, bet šiuo metu „Solidarumo“ nariai Užsienio reikalų ministerijoje yra nelabai pageidaujami. Kaip mini “Uważam Rze” informatoriai, dauguma darbuotojų slepia nuo kitų, kad priklauso „Solidarumui“, o ataskaita „Garbingas darbas“ ministerijoje buvo parengta slaptai. Šio dokumento įžangoje išspausdinti specifiniai padėkos žodžiai: „Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems anketiniame tyrime, ypač tiems, kam pakako drąsos įmesti užpildytą anketą į kamerų stebimą dėžę“.

Diplomatų ryšiai su komunistinėmis saugumo tarnybomis Užsienio reikalų ministerijoje pernelyg nesureikšminami.

„Nežinau, ar Jūsų sąraše įrašyti tie daugiau nei du šimtai asmenų, prisipažinusių bendradarbiavus su LLR tarnybomis. Iš Jūsų sąraše išvardintų asmenų šiuo metu tik 141 asmuo dirba URM“ - komentuoja ministerijos atstovas spaudai Marcinas Bosackis: „Net jeigu manytume, kad 141 bendradarbiavo su LLR tarnybomis, - tai labai mažai, palyginus su beveik 5 tūkst. URM darbuotojų ir beveik 3 tūkst. diplomatinės tarnybos darbuotojais. Nemanau, kad šie asmenys turėtų įtakos URM vadovavimui. Galite manyti, kad agentai ministerijoje - tai didelė problema, tačiau mes taip nemanome“.

M.Bosackis taip pat sako, kad ministerija turi ribotas galimybes atsikratyti su saugumo tarnybomis susijusiais diplomatais. „ Liustracijos tikslas buvo atskleisti tarnautojų ryšius su specialiosiomis tarnybomis. Tai įvyko. Tačiau teisinių galimybių bausti asmenis, kurie elgėsi pagal įstatymus, t.y. atskleidė savo ryšius su komunistinėmis specialiosiomis tarnybomis, nėra. Be to, tokie asmenys ir taip jau išeina pensijon“. Visgi Bosacki pažymi, kad vienintelis teisinis pagrindas atleisti iš ministerijų komunistinių saugumo tarnybų agentus - tai įsigaliojusi teismo nutartis, kurioje būtų konstatuojama, kad diplomatas pateikė liustracijos pareiškime melagingus duomenis. „TAI įtaria tik kelis URM dirbančius asmenis pateikus melagingą liustracijos pareiškimą. Tačiau visais tais atvejais turime laukti teismo nutarties“.

Visgi teismo procesai vyksta. Iki šiol buvo priimti du nuosprendžiai. Buvo pripažinta, kad buvęs konsulas Monrealyje Włodzimierzas Zdunowskis ir buvęs konsulas Gardine Witoldas Raczkowskis melavo. Esama ir kitokių atvejų: liepos 6 d. posėdyje, kuriame galėjo būti baigtas teisminis nagrinėjimas Tomašo Turovskio atžvilgiu, nepasirodė jis pats (persiuntęs nedarbingumo pažymą), o liepos 11 d. posėdyje besibaigiančiame Jaroslavo Spyros procese nepasirodė liudytojas. Abi bylos nukeltos į rudenį.

Tačiau netgi ir konstatavus, kad diplomatai liustracijos pareiškime pateikė melagingus duomenis, jie turi galimybę ne tik siekti nuosprendžio panaikinimo, bet ir gauti iš valstybės kompensaciją. Dauguma teisminių nagrinėjimų vyksta už uždarų durų, nes tarnybos neskuba panaikinti slaptumo žymos komunistiniuose dokumentuose, tad teismas tokias bylas turi nagrinėti uždaro proceso tvarka, o dokumentus saugoti slaptojoje kanceliarijoje. Procesiniai atstovai negali kopijuoti tokių dokumentų, o tai Žmogaus teisių teismas laiko teisės į gynybą pažeidimu ir panaikina tokių procesų metu priimtas nutartis, argumentuodamas, kad nemato reikalo išlaikyti totalitarinės valstybės dokumentų slaptumą praėjus daugiau nei 20 metų po komunizmo žlugimo.

Strasbūro teismas gali net pavesti išmokėti kompensaciją asmenims, kurių atžvilgiu tokių procesų metu buvo konstatuota, kad jie pateikė melagingus duomenis liustracijos pareiškime. „Jau keliskart atkreipėme dėmesį į pavojų, kad Strasbūre bus panaikintos Lenkijos teismų teisėtos nutartys. Rašiau apie tai tarnybų vadovybei ir Teisingumo ministerijai, tačiau niekas nebuvo padaryta“ - teigia TAI Liustracijos biuro vadovas Jacekas Wygoda.

Panašu, kad URM dar ilgai bus „komunizuota erdvė“.