Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir viešnia dalijosi įspūdžiais apie J.Lukšą-Daumantą, kuris sovietams okupavus Lietuvą įsitraukė į partizanų kovą, legalų gyvenimą nutraukdamas 1946-aisiais.
N.Bražėnaitė su J.Lukša susituokė 1950 m. liepos 23 d. Juos sutuokė prelatas Mykolas Krupavičius. Deja, jaunavedžiai medaus mėnesiu galėjo pasidžiaugti tik savaitę – J.Lukša aktyviai dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikloje, o vėliau turėjo slapstytis, dažnai keisti gyvenamąją vietą. Vienintelė galimybė palaikyti ryšius su žmona J.Lukšai liko tik laiškai, kurie buvo išleisti atskira knyga „Laiškai mylimosioms“.
„Mane labai jaudina ir kartu džiugina, kad Juozo laiškai naudojami. Daug metų niekas apie šiuos laiškus nežinojo“, – teigė N.Bražėnaitė. Pasak jos, šie laiškai jaunimui atskleistų rezistentų sunkią dalią.
Susitikime taip pat kalbėtasi apie rezistentą Joną Pajaujį, gyvenusį Gotlando saloje, Švedijoje, ir jo atminimui nesenai organizuotą renginį, kuriame dalyvavo krašto apsaugos sistemos vadovybė ir Švedijos valdžios atstovai.
Pasak N.Bražėnaitės, „J.Pajaujis pasirinko Gotlando salą, kadangi ji buvo arčiausiai Lietuvos“.
Ministrės R.Juknevičienės teigimu, „rezistencijos, partizanų atminimo įamžinimo klausimai Krašto apsaugos ministerijos vadovybei išliko prioritetu, nors per krizę apkarpyti finansai šias galimybes labai apribojo“.
Ministrė pasidžiaugė, kad neseniai Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose buvo įsteigtas J.Lukšos mokymo centras, savo veiklą pradėjęs 2010 m. gruodžio 14 d. Atskiru Sausumos pajėgų vienetu jis tapo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus krašto apsaugos ministro įsakymui dėl LK Sausumos pajėgų J.Lukšos mokymo centro įsteigimo.
Nijolė Bražėnaitė 1923 m. gimė Utenoje, 1941-1947 m. studijavo mediciną Kaune ir Insbruke (Austrija). Nuo 1947 m. aktyviai rūpinosi lietuvybe užsienyje, dirbdama VLIK“e, Lietuvių fronto bičiulių sąjūdyje, JAV lietuvių gydytojų sąjungoje, Pasaulio lietuvių katalikų organizacijų sąjungoje ir kt. organizacijose. 1948 m. susipažino Paryžiuje su Juozu Lukša–Daumantu, o 1950 m. jie susituokė.
Deja, po mėnesio buvo priversti išsiskirti visam laikui. 1951 m. rugsėjį žuvo Juozas Lukša. Iki 1957 m. Nijolė nieko nežinojo apie vyro žūtį. 1953 m. išvyko gyventi į JAV. 1995 m. – JAV įsteigė Juozo Lukšos-Daumanto fondą, kuris rūpinasi rezistencine pokario istorija. Nuo 1997 m. – vadovauja „Tautos fondo“ Mokyklų įdukrinimo komisijai, kuri surinktas lėšas skiria 250-čiai įdukrintų Lietuvos mokyklų.