„Pas mus, Sovietų Sąjungoje, armija ar KGB niekada neveikė be
Politinio biuro ir Generalinio sekretoriaus žinios. Anuomet prieš
įvykius Vilniuje įvyko štabo posėdis, kuriame dalyvavo visos
saugumo tarnybos. Štabo sprendimas po to buvo perduotas Centriniam
biurui, ir tuometinis tarnybą ėjęs asmuo toliau informavo
Generalinį sekretorių ar budinčią tarnybą. Neįmanoma, jog
M.Gorbačiovas apie tai nieko nežinojo“, - dienraščiui „Die Presse“
sakė M.Golovatovas.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad jis davė įsakymą, buvęs KGB
karininkas atsakė: „Jis jo neatšaukė. Jis apie tai buvo informuotas
ir su juo buvo suderinta“.
Liepą Austrijoje pagal Lietuvos išduotą arešto orderį
sulaikytas, bet po to paleistas M.Golovatovas pažymėjo, jog
judėjimo apribojimas labai kenkia jo verslo veiklai.
„Aš sieksiu, kad visi šie apribojimai būtų panaikinti.
Galvoji, kad aš sėdėsiu čia ir lauksiu? Šiuo metu ruošiami
dokumentai. Yra trys galimybės: pirma, per ES, per asocijuotas ES
nares, kai klausimas bus sprendžiamas vienoje ir po to kitose
šalyse. Arba yra dar vienas kelias per Žmogaus teisių teismą
Strasbūre. Trečiasis variantas yra tiesioginis su Lietuva. Šiandien
svarstau tik pirmuosius du variantus“, - teigė jis ir pridūrė, kad
į Strasbūro teismą kreipsis dar šiemet.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas
liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet praėjus mažiau
nei parai jis paleistas. M.Golovatovui, kuris vadovavo būriui, 1991
metų sausio 13-ąją šturmavusiam beginklių žmonių saugomą
Vilniaus televizijos bokštą, Lietuva yra išdavusi Europos arešto
orderį. Kruvinąją Sausio 13-osios naktį per sovietų karinių
dalinių šturmą žuvo 14 žmonių, per tūkstantį buvo sužeista.
Austrijos veiksmai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai
kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo
baigtį lėmė Rusijos spaudimas.
Lietuvos ir Austrijos pareigūnai bendroje darbo grupėje
aiškinasi M.Golovatovo skubaus paleidimo aplinkybes.